Gelvonai – miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje.
Istorija
Gelvonai (Gelwen) minimi 1385 m. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Nuo XVII a. šalia kaimo minimas dvaras, kuris iki XVIII a. pabaigoje priklausė Žabams, dėl to kartais vadintas Žabais, Žabava.
1642 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1686 m. pastatyta katalikų bažnyčia (sudegė 1895 m.), įsteigtas pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. po 1831 m. sukilimo, jame Rusijos valdžia įrengė kareivines. 1690 m. minimas Gelvonų dvaras, buvęs Bagaslaviškyje.
1744 m. lapkričio 22 d. Augustas III Gelvonams suteikė miestelio privilegiją ir teisę rengti turgus. 1781 m., 1782 m. minima parapinė, 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1897 m. didžioji Gelvonų dalis sudegė.
1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1921 m. progimnazija, nuo 1929 m. vėl pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, nuo 1948 m. Gelvonų vidurinė mokykla.
1897 m. pastatyta Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. XX a. pirmojoje pusėje miestelis minimas kaip Gelvonys. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. Po Antrojo pasaulinio karo Gelvonų apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanai. 1940 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.
2016 m. patvirtintas Gelvonų herbas.
Architektūra
Gelvonų plano struktūra linijinė. Prie centrinės aikštės yra:
Mūrinė tašytų akmenų neoklasicistinė su neobaroko elementais Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta 1897 m., architektas A. Polozovas; statybą rėmė grafas Plateris. Bebokštės halinės vienanavės lotyniškojo kryžiaus plano bažnyčios sienos iš tašytų akmenų ir raudonų plytų. Viduje – medinis cilindrinis skliautas su tapytais kesonais, neobarokinis didysis altorius.
Šventoriuje:
varpinė,
XIX a. grafų Platerių koplyčia, kurioje yra medinis vėlyvojo baroko altorius su paveikslais. Koplyčioje įmūrytas akmuo su vadinamąja Švč. Mergelės Marijos pėda.
XIX a. Pliaterių-Žabų koplyčia-mauzoliejus su kripta.
Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams, ryšininkams ir rėmėjams, skulptorius Jonas Jagėla, 1998 m.
Žymūs žmonės
Antanas Baranauskas, kunigas ir poetas, gyvenęs Gelvonuose (išlikęs jo namas).
Kazys Morkūnas, kalbininkas.
Antanas Mikalauskas, geologas, geomorfologas.
Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Istorija
Gelvonų savininkas iki 1642 m. pastatė evangelikų reformatų koplyčią. Naujasis Gelvonų savininkas Jonas Krizostomas Daumantas Sesickis 1686 m. koplyčią perdavė vienuoliams pranciškonams ir pastatė jiems vienuolyną. Įkurta parapija.
1736 m. bažnyčia (buvusi koplyčia) perstatyta. Veikė parapinė (vienuolyno) mokykla (1820 m. jai buvo skirtas pastatas). 1828 m. vienuoliai pamokslus sakydavo lenkų kalba ir tik retkarčiais lietuviškai. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia vienuolyną 1832 m. uždarė ir mūriniame 2 aukštų jo pastate įrengė kareivines. Bažnyčia 1842 m. apnaujinta.
1895 m. sudegus bažnyčiai, pamaldos perkeltos į mūrinę koplyčią, statytą 1842 m. Nuo 1848 m. rugpjūčio 1 d. iki 1849 m. rugpjūčio 19 d. pas Gelvonų kleboną gyveno Antanas Baranauskas, būsimasis poetas, vyskupas.
Gelvonų dvaro savininkas grafas Pliateris ir parapijiečiai 1895–1897 m. pastatė dabartinę tašytų akmenų bažnyčią. J. Krinskis, klebonavęs Gelvonuose 1892–1902 m., nemokėjo lietuviškai. 1905–1911 m. lietuviškų pamaldų bažnyčioje beveik nebūdavo. Už triukšmo kėlimą bažnyčioje per lietuviškas pamaldas 1915 m. teisti 2 triukšmadariai. Lenkai, 1919 m. lapkričio 19 d. užėmę Gelvonus, sumušė, areštavo ir išvežė kleboną Danielių Buivį.
Architektūra
Bažnyčia tašytų akmenų, neoklasicistinė, bebokštė. Šventoriuje stovi medinė varpinė.