Keturvalakių koplyčia
Ji stovi miestelio centre, šalia Keturvalakių bažnyčios, buvusio šventoriaus pietrytiniame kampe. Išlikęs šventoriaus akmeninės tvoros fragmentas. Statinys turi išliekamąją architektūrinę vertę – 1996 m. buvo įtrauktas į LR Kultūros paveldo registrą. Mūro koplyčią senosios bažnyčios šventoriuje 1861 m. pastatė klebonas Juozas Šipaila. 1879 m. jis buvo palaidotas koplyčios rūsyje.
Ornamentuotas kryžius ant koplyčios stogo. Autorius nežinomas, liaudies dailė. XVIII a. II p. Geležis. H apie 150. Kryžius vainikuoja koplyčią, stovinčią sudegusios per II pasaulinį karą Keturvalakių bažnyčios buvusiojo šventoriaus pietuose. Perkelta ant šio pastato – kunigo J. Šipailos antkapio – 1861 metais iš senosios XVIII a. statytos Keturvalakių koplyčios. Popiežiai Klemensas XIV šiai koplyčiai suteikė tam tikrą malonių, tai pažymint ornamentuotas kryžius paženklintas popiežijos (šv. Petro įpėdinių) simboliu – dviem sukryžiuotais raktais. Jie pritvirtinti ant vertikaliosios apatinės kryžmos šakos pažymėtini ir kaip individuali, išimtinė šio dirbinio detalė. Kryžius pritvirtintas ant didoko svogūno formos briaunuoto būgno, iškelto keturšlaičio koplyčios stogo viršūnėje, savo plokštuma orientuotas į pietvakarius. Kryžius vertinamas dėl aiškios, darnios ir išraiškingos struktūros, dekoratyvumo.