Petras Arminas-Trupinėlis (1853-06-16 Deksniškių k., Gižų valsč., Vilkaviškio apskr. – 1885-03-18 Marijampolės m.) – poetas, vertėjas.
1871 m. baigė Veiverių pedagoginius kursus ir pradėjo dirbti Alvito ir Naumiesčio (Kudirkos Naumiesčio) mokyklose. 1877–1883 m. mokytojavo Marijampolės gimnazijoje. Dėl įtarimų, kad užsiima anticarine veikla P. Arminas-Trupinėlis buvo perkeltas dirbti į Augustovą, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos 1884 m. atsisakė mokytojo vietos ir sugrįžo į Marijampolę, kurioje atgulė amžinojo poilsio.
Nors P. Arminas-Trupinėlis mirė būdamas visai jaunas, vos 32 metų, tačiau per trumpą gyvenimo kelią jis prisidėjo milžiniškais darbais prie lietuvių tautinio identiteto stiprinimo. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, nuo 1883 m. bendradarbiavo „Aušroje“, „Nemuno sarge“ ir kituose lietuviškuose laikraščiuose. Savo publicistiniuose straipsniuose aukštino Lietuvą, lietuviškumą, tautos ir valstybės istoriją. P. Armino-Trupinėlio kūrinių turinys turi silabotoninės eilėdaros požymių, todėl jo eilės veikė tolimesnę lietuvių poezijos raidą. Pirmasis meninis vertimas į lietuvių kalbą – A. Puškino baladė „Skendinys“ (1884 m.).
„Petrui Arminui pridera garbinga vieta tarp neskaitlingų lietuvių dvasios budintojų, kurie anais skriaudos ir priespaudos laikais kūrė mūsų tautinio atgimimo židinį, be kurio abejotina, ar būtų suplevėsavusi dabar Lietuvos nepriklausomybės vėliava“ (Trimitas, Nr. 108: p. 18).
