SKROBLUS - vienas įspūdingiausių Lietuvos upelių. Kito tokio trumpo ir tokio vadeningo upelio Lietuvoje nėra. Skroblus pradžia - "Bobos daržo" šaltinio versmės. Ištakose jis nuplukdo tik 8 litrus per sekundę, o į Merkį atplukdo jau 700 litru vandens per sekundę.
Upelio šlaituose gausu šaltinių. Retai kur galima pamatyti jų įvairovę. Vieni šaltiniai virsta tarsi iš gilaus urvo, kiti plona srovele trykšta tiesiai iš šlaito ar plačiai išsilieja užpelkėjusiame paviršiuje. Įdomiausi šaltiniai yra verdenės, arba vadinamieji "virduokliai". Iš jų vanduo, verždamasis iš požeminių gelmių, priverčia smėlį kunkuliuoti tarsi puode verdančią košę.
Šaltiniai ardo Skroblaus slėnio šlaitus. Juose susidaro taisyklingų, pusiau uždarų daubų. Mokslininkai jas vadina sufoziniais cirkais. Kai kurios jų - Samardotiškės, Aukštagirio, Kubilnyčios - labai įspūdingos.
Ankstyvą pavasarį Kapiniškių ir Margionių kaimų dirvos baltuoja nuo ežerinės kreidos. Kadaise ji čia susiklostė poledynmčiu tyvuliavusio ežero dugne. Pagilėjus Skroblaus vagai, kreida atsidūrė kalvų viršūnėse.
Margionys, Kapiniškės, Rudnia, Dubininkas - kaimai, įsikūrę Skroblaus slėnyje. Kiekvieas jų savitas ir nepakartojamas. Margionių kaimas garsėja klojimo teatru ir Vėlinių tradicijomis. Kapiniškės žavi vaizdingai 4 km atstumu išsidėsčiusiomis sodybomis ir tradicine žemėnauda. Dubininkas įžymus tradicine medine architektūra.
Upelio slėnio buveinių įvairovė lėmėir retų bei saugomų rūšių gausą. Nedideliame plote sutinkama net 12 bestuburių ir 10 stuburinių gyvūnų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, atstovų, auga 29 saugomų rūšių augalų. Tarp jų yra tokių botaninių retenybių kaip pelkinė uolaskėlė, smulkiažiedė gegužraibė, raudonasis garbenis ir kt. Kalvų šlaitų pievas lanko net 137 rūšių laukinės bitės. Čia gyvena raukšlėtoji smėliabitė, kuri arčiausiai aptikta Čekijoje - už 700 km nuo Kapiniškių.
Aprašymas pateiktas pagal Dzūkijos nacionalinio parko duomenis (stendo informacija).
