Panevėžio teatrai: Juozo Miltinio dramos teatras Mystery Cache

Teatro istorija

Panevėžio teatro ištakos siekia 1938 metus. Po studijų Paryžiuje ir Londone į Lietuvą sugrįžęs Juozas Miltinis pradėjo vadovauti Darbo rūmų teatro studijai Kaune. 1940 m. lapkričio 18 d. LTSR švietimo liaudies komisaras Antanas Venclova pasirašė įsakymą, kuriuo leido Jonui Sakui įkurti ir vadovauti dramos teatrui Panevėžyje. 1940 m. gruodžio 1 d. Juozas Miltinis, sėkmingai įveikęs režisierių atranką, atvyko į Panevėžį su grupe aktorių, priklausiusių Kauno Darbo rūmų teatro studijai.

Panevėžio dramos teatras oficialiai atidarytas 1941 metų kovo 15 dieną. Pirmoji premjera -  tai pagal N.Pogodino pjesę Juozo Miltinio režisuotas spektaklis „Sidabrinis slėnis“. Publika ir spauda iš karto įvertino teatro išskirtinumą, pažymėdama jaunųjų aktorių nepaprastą užsidegimą, nuoširdumą, ansambliškumą: „Artistai ne vaidina, kaip kituose teatruose, o gyvena“.

Pirmuoju Panevėžio dramos teatro kūrybos laikotarpiu (1940-1954) formavosi trupė, buvo įkurta studija. Tuo metu pastatyta nemažai lietuvių dramaturgų ir pasaulinės klasikos kūrinių. Pokario metais teatras privalėjo kurti tik „aukšto idėjinio meninio lygio“ spektaklius. J.Miltinis bandė laviruoti sovietinės dramaturgijos vingiuose – K.Simonovo, A.Jakobsono, L.Maliugino kūriniai į sceną buvo perkelti „atsakingai“, bet aktorių vaidyba neabejotinai persvėrė tekstų deklaratyvumą ir politinį atspalvį.

Antrasis Panevėžio dramos teatro kūrybos laikotarpis (1954-1959) – tai režisieriaus Juozo Miltinio kūrybinių principų laužymo ir teatro artistų pasipriešinimo sovietų valdžiai metas. 1954 m. vasario 15 d. LTSR kultūros ministras A.Gudaitis-Guzevičius atleido J.Miltinį iš teatro vadovo ir vyriausiojo režisieriaus pareigų. Tuomet jo darbus tęsė ištikimi mokiniai. Ir šis kūrybos laikotarpis pasižymėjo būtinybe atiduoti priverstinę duoklę okupacinei valdžiai. Nežiūrint to, unikaliomis to meto menininkų pastangomis įsitvirtino ir H.Ibseno, Bomaršė, E. de Filipo dramos. Įdomu, kad teatrui vadovavę aktoriai išsaugojo Juozo Miltinio kūrybos gaires ir visus pastatymus derino su pašalintuoju režisieriumi.

1959 m. Juozui Miltiniui leista grįžti į teatrą ir vadovauti iki 1980 metų. Tai buvo šlovingas kūrybinis periodas. Nedidelio sovietinės Lietuvos miesto teatro scenoje buvo pastatyti garsiausi pasaulinės dramaturgijos šedevrai: V.Šekspyro, V.Borcherto, F.Diurenmato, A.Strindbergo, Sofoklio pjesės. Panevėžys tapo išskirtiniu teatrinės traukos centru visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Originalus ir talentingas, nenuspėjamo charakterio, demoniškos prigimties menininkas ir sparčiai garsėjanti jo vadovaujama aktorių trupė gerokai sudrebino visą tuometinę teatro aplinką, nepabūgo politinės ir vykdomosios valdžios gniaužtų, o gandas apie panevėžiečių spektaklius pasklido po visą Europą.

1995 m. Panevėžio dramos teatrui suteiktas Juozo Miltinio vardas.

Daugiau informacijos čia.

Paminklas Juozui Miltiniui

Paminklą genialiajam režisieriui sukūręs skulptorius Regimantas Midvikis neslėpė ilgai galynėjęsis su prisiimta užduotimi. Menininkas prisiminė, kad po vienos bemiegės nakties jam kilo tuščios didžiulės teatro scenos ir joje sėdinčio režisieriaus vizija. Sumanytą skulptūrą R. Midvikis pavadino „Mintimi". Atidengus paminklą kai kurie žmonės buvo lengvai šokiruoti pastebėję, kad bronzinę režisieriaus galvą puošia ragiukai. Skulptūros autorius pripažįsta netikėtai, kūrybinio proceso eigoje nusprendęs padaryti tokią užuominą, nes norėjęs išprovokuoti žiūrovą. Viena poetiškos sielos moteris tvirtino, kad J.Miltinis - velniškos prigimties, tokie režisieriai gimsta per šimtmetį kartą: „Jo velniškumas užkoduotas. Jis kitoks ir negalėjo būti. Šventuoju jo tikrai nepavadinsi. Jis buvo pusiau žmogus, pusiau velnias. Genijus buvo, todėl ir dabar, kai jo nebėra, gandai, kalbos nerimsta. Nieko kito tikėtis ir nebuvo galima“, - aiškino ji.

Skaitykite daugiau čia. 

The official date of Panevezys Drama Theatre (Juozas Miltinis Drama Theatre at present) establishment is thought the 15th of Mart'1940, when "A Silver Valley" by Pogodin staged by Juozas Miltinis was performed. The theatre's main body was formed of the participants of the theatre lover's troupe, which existed in the Workers' Cultural Palace Club in Kaunas and was established under the initiative of Juozas Miltinis. The first performance staged by Miltinis was naturalistic and ordinary without any artificial acting what was new at Lithuanian Theatre's life of that time.

Panevezys Drama Theatre became a studio - the laboratory of actors' training and preparation - that was a new and the first phenomenon in Lithuanian stage theatre's history. For even thirty years Panevezys Drama Theatre was the theatre of one leader, who constantly realised his ideas in practice. The main accents in the theatre's development were the training of actor's personality - a some kind of "philosophic acrobat" - by putting to practice improvisation elements and searching for modern means of acting; the psychological true and the concentrated attitude to the inner world of a character were of the main importance during the first year of the theatre's existence. Panevezys Drama Theatre was the beginner in staging the modern plays - the intellectual, philosophic, existential works, the realisation of them was a part of the theatre's program.

The development of Panevezys Drama Theatre can be devoted to several periods. The first two are linked with the name of Juozas Miltinis: 1940-1954 - the theatre's formation and growth period which ended by the forced withdrawal of its leader (at the time the theatre was leaded by the actor and stage-manager, the alumni of Miltinis - Vaclovas Blėdis); 1959-1980 - the period of the theatre's maturity and general recognition, the best performances staged by Juozas Miltinis appeared at this period and glorified the name of the theatre as the experimenting and new-fashioned theatre all over the Soviet Union. The philosophic, intellectual theatre of Juozas Miltinis with strict form and expressive acting has trained a great number of famous theatre and cinema artists.