116 Balti/Baltai (Eduardas Antanas Jonušas) Wherigo Cache
Hidden : 10/15/2019
Difficulty:
2.5 out of 5
Terrain:
4 out of 5

Size: Size: micro (micro)

Join now to view geocache location details. It's free!

Watch

How Geocaching Works
Looking for a different adventure?

Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions in our disclaimer.

Geocache Description:


Eduardas Antanas Jonušas
Eduardo Jonušo aplankyta Nida ir ten patirti įspūdžiai buvo jam lemtingi visam gyvenimui. Čia jis aptiko benykstančio kuršininkų gyvenimo vaizdą (Nidoje dar gyveno nedidelė sugrįžusių kuršininkų dalis). Su kai kuriais iš jų artimiau susipažino E. Jonušas, apsigyvenęs Nidoje 1971 m. Menininkas trisdešimt metų paskyrė šio krašto, kuris pokaryje buvo sąmoningai naikinamas, etninės kultūros gaivinimui, ypač puoselėdamas ryškiausius krašto kultūros simbolius: krikštus, vėtrunges, kurėnus, žvejų namų architektūros elementus (lėkius ir vėjalentes). Gilus kuršininkų dvasinio pasaulio supratimas įkvėpė E. Jonušą parengti apleistų senųjų Nidos kapinių rekonstrukcijos projektą ir atkurti antkapinius paminklus – krikštus. Jis vienas pirmųjų gilinosi į labai ryškų kuršininkų etninės tradicijos fenomeną – vėtrunges, sudarė jų piešinių kolekciją ir kartu su dailininku Rimantu Dichavičiumi parengė knygą apie vėtrunges, bet anuometinė valdžia neleido jos spausdinti. Taip pat rinko eksponatus Neringos istorijos muziejui. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gavęs brėžinius, Eduardas Jonušas pastatė pirmąjį pokario metais tradicinį žvejų laivą - kurėną. “Tai mano padėka tiems, kurie čia gimę, augę ir su šia žeme suaugę” (E. Jonušas). Šį kurėną, vardu “Kuršis”, galima pamatyti Nidos uoste arba supantis tolyje ant marių bangų. Eduardas Jonušas buvo ne tik šio krašto etnografinio paveldo gaivintojas, bet ir menininkas. Kaip skulptorius, sukūrė savo pirmąjį darbą Nidoje – dekoratyvinę kompoziciją “Neringos vartai”, stovinčią prie įvažiavimo į Neringą ir įkūnijančią ryškius šio krašto simbolius - tris bures su vėtrungėmis. E. Jonušas daug prisidėjo gaivinant iš Kuršių nerijos kilusio žinomo mokslo ir kultūros veikėjo Martyno Liudviko Rėzos atminimą: ant Skirpsto kopos, netoli Pervalkos, stovi E. Jonušo sukurtas paminklas (1975 m.). Daugelyje Neringos viešųjų erdvių galima išvysti E. Jonušo kūrybą: pano „Darbas” puošia Neringos savivaldybės fojė, o dekoratyvinę kompoziciją „Pašto karieta” regime Neringos pašto eksterjere. Eduardo Jonušo tapyboje, ypač ankstyvuoju laikotarpiu, pastele pieštuose darbuose dominavo Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai. Vėliau visą savo kūrybingąjį laikotarpį skyrė paveikslų ciklams, kuriuose per simbolius perteikė savo išgyvenimus sovietinio gulago pragare. Vienas žinomiausių šių laikų Neringos menininkų, miesto garbės pilietis, Gedimino ordino kavalierius, M. L. Rėzos premijos laureatas, E. Jonušas yra gyva krašto istorija. Mirė 2014 m., palaidotas Nidos etnografinėse kapinėse. Nidos pakraštyje stovi skulptoriaus ir dailininko Eduardo Jonušo kūrybos dirbtuvės, kuriose 2016 m. įsteigta VšĮ „Eduardo Jonušo namai.



Žaidimo kasetė/spēles kārtridžs: http://www.wherigo.com/cartridge/details.aspx?CGUID=d2509b30-b4c0-41ef-99f2-fdf3dd7dce51

Additional Hints (Decrypt)

cevrqr/zhygvxnzvrar chšvf, 5 z

Decryption Key

A|B|C|D|E|F|G|H|I|J|K|L|M
-------------------------
N|O|P|Q|R|S|T|U|V|W|X|Y|Z

(letter above equals below, and vice versa)

Advertising with Us