(LT) Vieni iš labiausiai žavinčių mūsų kraštovaizdžio paminklų: senieji vėjo malūnai. Vakarų Lietuvoje jų išlikę tikrai nedaug. Dar XX a.pr. mažiausiai du vėjo malūnai buvo ir prie Klaipėdos, netoli Žardės piliakalnio, ir jų pėdsakų dabar beveik nebeįmanoma rasti. O šis - Lazdininkų malūnas - nuo 1907 m. stovi ir tarsi švyturys iš tolo žymi senąją gyvenvietę Kretingos rajone. Paminėtą dar 1253 m., kaip Lasdine. Įdomus tas malūnas, kurį galima vadinti skrajojančiu, nes pirmiausiai XIX a. buvo pastatytas Vilniuje, paskui perkeltas prie Kretingos. O čia stūkso jau 108 metus. Malūno kepurė sukiojosi: tai labai retas atvejis malūnų giminėje. Kepurę galima buvo pasukti ten, iš kur pučia vėjas, ir 12 metrų ilgio sparnai sukdavosi sparčiau. Beje, ši Žemaitijos paveldo pažiba priklauso žymaus bankininko ir ekonomisto dabartinio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos mamai Onai Stasei Končiūtei-Nausėdienei. Jos tėtis Jurgis Končius malūną nusipirko 1925 m. už tokią sumą, kurios buvo verta 400 karvių banda. Sovietmečiu nacionalizuotas, perduotas Darbėnų kolūkiui. Iki 1961 m. buvo varomas vėjo jėga, vėliau – elektra. Nuo 1979 m. neveikia. Apie 1998 m. malūną susigrąžino J. Končiaus duktė Ona Stasė Končiūtė–Nausėdienė. Tipiškas
liaudies architektūros statinys, registruotas nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (unikalus kodas 1436).