Svirkančių atodanga yra kairiajame Virvytės krante, Svirkančių rekreacinėje zonoje, Svirkančių kaime, Viekšnių seniūnijoje. Jos aukštis yra apie 14,5 m, o ilgis yra apie 50 m. Nuo aukšto atodangos šlaito atsiveria Virvytės slėnio vaizdai, būdingi slėnio elementai - upės kilpa, salpinė ir pirmoji terasos, sala Virvytės vagoje. Būkite, Svirkančių atodanga yra labai siauros Virvytės kilpos linkyje, priešais salą upės vagoje. Taigi, jau šios upės slėnio morfologinės ypatybės yra labai įdomios ir jų buvimas vienoje vietovėje, gana retas reiškinys, vienas Virvytės slėnyje. Atodangos geologinis pjūvis įtikinamai liudytojas, kai Viduriniojo Nemuno laikotarpio pabaigoje bus pasiektas paskutinis analizės ledynas, čia plytėjo didelis ežeras. Šis ežero aptiktas ir jo kontraktas nustatomas apylinkių geologinio kartografavimo metu. Viduriniojo Nemuno paleoežeras buvo didelis, apie 77 kv.km. Ventos paleoežero buvimo faktas yra bendras viso Šiaurės ir Baltijos regiono klimatostratigrafinių įvykių atkūrimas, nesusijęs su Vidurio sąjunga. Teigiama, pavyzdžiui, kai šiuo metu kontinentinis ledynas susidaro iš Lenkijos ir Danijos, jo liežuviai siekia Vakarų Lietuvos ir Latvijos. Tuo metu, kai Svirkančių ir Purvių atodangų tyrimų duomenys rodo, kad Ventos apylinkėse ir gretimuose kraštuose plytėjo ežeringa miška, kuriu metu gali būti betarpiškoje ledyno gretimybėje. Ventos paleoežero buvimo faktas yra bendras viso Šiaurės ir Baltijos regiono klimatostratigrafinių įvykių atkūrimas, nesusijęs su Vidurio sąjunga. Teigiama, pavyzdžiui, kai šiuo metu kontinentinis ledynas susidaro iš Lenkijos ir Danijos, jo liežuviai siekia Vakarų Lietuvos ir Latvijos. Tuo metu, kai Svirkančių ir Purvių atodangų tyrimų duomenys rodo, kad Ventos apylinkėse ir gretimuose kraštuose plytėjo ežeringa miška, kuriu metu gali būti betarpiškoje ledyno gretimybėje. Ventos paleoežero buvimo faktas yra bendras viso Šiaurės ir Baltijos regiono klimatostratigrafinių įvykių atkūrimas, nesusijęs su Vidurio sąjunga. Teigiama, pavyzdžiui, kai šiuo metu kontinentinis ledynas susidaro iš Lenkijos ir Danijos, jo liežuviai siekia Vakarų Lietuvos ir Latvijos. Tuo metu, kai Svirkančių ir Purvių atodangų tyrimų duomenys rodo, kad Ventos apylinkėse ir gretimuose kraštuose plytėjo ežeringa miška, kuriu metu gali būti betarpiškoje ledyno gretimybėje. jo liežuviai siekia Vakarų Vakarų bei Latvijos. Tuo metu, kai Svirkančių ir Purvių atodangų tyrimų duomenys rodo, kad Ventos apylinkėse ir gretimuose kraštuose plytėjo ežeringa miška, kuriu metu gali būti betarpiškoje ledyno gretimybėje. jo liežuviai siekia Vakarų Vakarų bei Latvijos. Tuo metu, kai Svirkančių ir Purvių atodangų tyrimų duomenys rodo, kad Ventos apylinkėse ir gretimuose kraštuose plytėjo ežeringa miška, kuriu metu gali būti betarpiškoje ledyno gretimybėje.