Kintai ėmė kurtis XVI a. (1540 m. minima Blazio Kinto sodyba). Miestelis ėmė augti XVIII a. pradžioje – pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (1705), tais pačiais metais įkurta parapijinė pradžios mokykla (1888–1892 m. mokytojavo Vydūnas). XIX a. Kintuose įsteigtas valstybinis miškų ūkis (1820), pašto skyrius (1850), Kintų valsčiaus centras (XIX a. vid.). XVIII–XIX a. Kintuose vykdavo dideli žuvų ir gyvulių turgūs.
Visgi Kintų miestelis labai nukentėjo per II pasaulinį karą. Sovietmečiu sunaikinta 75 proc. senųjų pastatų. Pasikeitė gyventojai – pasitraukus į Vakarus lietuvininkams ir vokiečiams, juos pakeitė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių. Kintuose veikė Kintų sūrių gamykla (Šilutės sūrių gamyklos Kintų cechas), buitinio aptarnavimo paviljonas, ryšių skyrius, girininkija, ambulatorija, vaistinė, kultūros namai (nuo 1957 m.), biblioteka (nuo 1949 m.). Nuo 1953 m. kurį laiką Kintuose veikė ligoninė. Miestelio poilsio zonoje, kuri iš esmės buvo pradėta tvarkyti 1949 m., buvo įsikūrusi pionierių stovykla „Vėtrungė“. Tikriausiai trečdalis Lietuvos gyventojų yra pabuvoję šioje poilsiavietėje bent kartą gyvenime, mat stovyklas čia organizuodavo mokyklos ar organizacijos iš visos Lietuvos. Aktyvi poilsiavietės veikla nutrūko prieš keletą metų. Šiuo metu planuojama ją restauruoti valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis, nes ją įsigijo Šilutės rajono savivaldybė.
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialo bibliotekininkės 2016 m. pradėjo ir 2017 m. planuoja tęsti istorinės medžiagos rinkimą apie šią Kintus visoje Lietuvoje garsinusią „Vėtrungės“ poilsiavietę. Ši vieta istoriškai reikšminga Kintų gyvenvietei, o jei ji taps nauju turizmo traukos objektu, reikšminga ir reikalinga surinkti istorinę medžiagą apie jos veiklą. Tad maloniai kviečiame turinčius savo albumuose šios poilsiavietės nuotraukų, poilsiavusius joje ar prisidėjusius organizuojant stovyklas pasidalinti savo prisiminimais.