Lobiukas paslėptas truputį tolėliau į mišką nuo DiskGolfo žaidimo vietos. DiskGolfo trasoms žiurėti papildomas žymas (ang. waypoints).
Šioje iš pažiūros niekuo neišsiskiriančioje erdvėje prie daugiabučių namų įrengtos viešai prieinamos diskgolfo trasos, kur savo jėgas gali išbandyti kiekvienas vilnietis ar miesto svečias. Reikia turėti tik savo diską, o pabandymui užtenka ir paprastos skraidančios lėkštės.
Diskgolfas panašus į tradicinį kamuoliukų golfą, tik žaidėjai nemuša kamuoliukų lazdomis į duobutes, o meta diskus į specialius krepšius.
Diskgolfą pradėta žaisti apie 1970 JAV. Žaidimo tikslas yra, kaip ir įprastame golfe, pataikyti į taikinį (krepšį) ir įveikti trasą per kuo mažiau bandymų (metimų).
Žaidimas pradedamas metimu nuo specialios aikštelės ar kitaip pažymėtos starto vietos (ang. tee). Kiekvienas sekantis metimas metamas nuo tos vietos, kur nusileido prieš tai mestas diskas. Taip mėtoma tol, kol paskutiniu metimu (ang. putt) diskas atsiduria krepšyje. Medžiai, krūmai, vandens telkiniai ir reljefas sudaro natūralias kliūtis, kurios paįvairina trasą. Priklausomai nuo to, kur nusileidžia diskas, gali tekti gerai pagalvoti, kokiu metimu geriausia įveikti kiekvieną kliūtį ir diską “paguldyti” kuo arčiau krepšio ar net krepšyje. O galimų metimo būdų ir kelių paprastai būna bent keletas!