Sodyba kurioje gimė ir praleido jaunystę Matas ir Pranas Šalčiai.
Šalčius Matas (1890 09 20 – 1940 05 26) - Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas.
Gimė Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje. Pranė ir Juozas Šalčiai augino septynis sūnus ir dvi dukteris, Matas buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau – Kaune. Dar besimokydamas užsiėmė žurnalistine veikla, rašė straipsnius į laikraščius. Baigęs „Saulės“ mokytojų kursus dirbo mokytoju Žemaitijoje. Dėl viešų pasisakymų prieš carinę valdžią Visos Rusijos mokytojų suvažiavime Kauno gubernatoriaus įsakymu 1914 m. ištremtas iš Lietuvos. Emigravo per Kiniją, Japoniją į JAV. Emigracijoje taip pat užsiėmė žurnalistine veikla.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Matas Šalčius tapo ELTOS direktoriumi. Dirbo Lietuvos kariuomenės propagandos skyriuje, mokytojavo. 1919 m. įsteigė Šaulių sąjungą, buvo pirmasis žurnalo „Trimitas“ redaktorius. 1925 m. keliavo po Vakarų Europą – Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją, domėjosi jų kultūra. 1929 m. balandžio 25 d. įsteigta Turizmo sąjunga, kurios valdybos sekretoriumi išrinktas M. Šalčius.
1929 m. lapkričio 20 d. su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška leidosi į kelionę Indijon. Keliautojai aplankė Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus, Iraną, toliau vienas keliavo po Indiją (susitiko su Mahatma Gandžiu, R. Tagore), Pietryčių Aziją, japonų užkariautą Kiniją, Filipinus. Po ketverių metų kelionių keliautojas išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“. Už ją apdovanotas „Spaudos fondo“ premija.
1936 m. išvyko į Pietų Ameriką. Čia bandė suvienyti lietuvių išeiviją, Buenos Airėse leido laikraštį „Išvien“. Tačiau, nesulaukęs išeivijos palaikymo, tęsė keliones. Aplankė Argentiną, Urugvajų, Braziliją, Boliviją, Čilę, Paragvajų. 1939 m. persirgo maliarija. 1940 m. susirgo ūmiu smegenų uždegimu nuo kurio ir mirė. Palaidotas Guajaramerino mieste, Bolivijoje.
Šalčius Pranas (1885 08 28 – 1945) – politinis bei visuomenės veikėjas, Prienų burmistras, Steigiamojo Seimo narys.
Gimė Čiudiškiuose, Klebiškio valsčiuje. Mokėsi Prienų pradinėje mokykloje kartu su Cezaru Pšemeneckiu. Priklausė šaulių organizacijai ir krikščionių demokratų partijai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vertėsi siuvėjo amatu. Karo metais liko Lietuvoje. Kuriantis Lietuvos valstybei, 1918 m. platino laikraščius, rėmė visuomenės organizacinį darbą. Priklausė Prienų miesto katalikiškoms organizacijoms.
1918 m. gruodžio mėn. išrinktas į Prienų miesto valdybą, kurioje dirbo iki rinkimų į Steigiamąjį Seimą.1920 –1922 m. – Steigiamojo Seimo atstovas.
1926 m. buvo išrinktas Prienų miesto burmistru. Norėjo, kad Prienai atrodytų gražiai ir tvarkingai – reikalavo jog miestiečiai apsidengtų skarda savo namų stogus bent nuo gatvės pusės. Prie namų turėjo būti pasodinti medžiai ir kiti želdiniai, šaligatviai ir gatvės – nuolat prižiūrimi, šluojami. Nuolat tikrinami kiemai. Už netvarkingą aplinką buvo skiriama 5 LT bauda.
Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje „Viltis“, „Vienybė“, „Šaltinis“, „Pavasaris“, „Darbininkas“.
Informacija panaudota iš: prienumuziejus.lt