Camino Lituano – tai 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. Šis kelias - tai lietuviškoji Camino de Santiago kelių Ispanijoje versija. Todėl, susiejant Lietuvą, piligrimystę ir Camino de Santiago, kelias pavadintas Camino Lituano.
Kelias prasideda ties Latvijos-Lietuvos siena, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų taku Lenkijoje.
Camino Lituano keliaujantys piligrimai aplankys bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas. Kelias sužymėtas tradicinėmis geltonomis krypties rodyklėmis bei kriauklėmis.
Lobiai daugiausi pasiekiami automobiliu, nors kurie kelio ruožai praeinami tik pėsčiomis!
Sidabravas – didžiausia gyvenvietė Radviliškio rajone. Miestelis ėmė kurtis XIX a., kai Rokonių dvaro savininkas Matas Tracevskis, 1829 m. pasitarnaudamas vietos gyventojams, savo žemėje, palei Kiršino upelį pastatė Švč. Trejybės bažnyčią. 1858 m. bažnyčia padidinta, vėliau pastatyti kiti priestatai. Bažnyčia neoklasicistinė, kryžminio plano, bebokštė. Šventoriuje stovi mūrinė varpinė ir mūrinės Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. XX a. pradžioje klebonauti į Sidabravą buvo 2 Burbiškis → Vadaktai Radviliškio rajono savivaldybė atkeltas kunigas – rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas.
1999 m. patvirtintas Sidabravo herbas. Herbo skydo žaliame lauke - išrautas sidabrinis medis su sidabriniais lapais. Sidabrinis medis primena miestelio pavadinimą, o žalia spalva simbolizuoja laisvę, grožį, viltį ir sveikatą. Sidabravo pavadinimo kilmė nėra žinoma. Pasakojama, kad bažnyčios fundatorius prieš mirtį lenkiškai ištarė: Szczodro odwdzięczył się Bogu („Dievui dosniai atsilyginau“). Vietiniai žmonės bekartodami šitą posakį vietovę praminė Ščodobrovas, o vėliau pervadino Sidabravas.
