Piliakalnis (Kepaluškalnis) įrengtas aukštumos pakraštyje, dviejų daubų suformuotame kyšulyje. Aikštelė beveik apvali, kiek pailga Š-P kryptimi, 48x45 m skersmens, 3 m žemesniais nei centras P ir V kraštais. Ji apjuosta iki 1,5 m aukščio, 13 m pločio (Š krašte) pylimu, iš kurio kituose šonuose likusi tik 4 m pločio terasa. Aikštelėje rasta pentinų, akmeninių sviedinių ir kitų radinių. Iš Š pusės ji įtvirtinta net 5 pylimais ir grioviais, kurių trys pirmieji juosė ir R bei V šlaitus. Š pylimo pusėje iškastas 7 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 1 m aukščio, 6 m pločio antras pylimas. Už šio pylimo iškastas antras 5,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys. Už jo supiltas trečias 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas, iškastas trečias 6,5 m pločio, 0,1 m gylio griovys, tada ketvirtas 0,4 m aukščio, 5 m pločio pylimas ir ketvirtas 4,5 m pločio, 1,5 m gylio griovys, supiltas penktas 1,5 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas, iškastas penktas 3 m pločio dugne 1,5 m gylio griovys. P šlaite, 4 m žemiau aikštelės krašte esančios terasos iškastas 3 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 5 m pločio pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Jie likę tik PV dalyje, kitur jau sunaikinti. Dar 3 pylimai buvę R šlaite. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.
Piliakalnis žinomas ir Kaltinėnų vardu.
Piliakalnis labai apardytas arimų, dauguma pylimų nuskleisti, grioviai užlyginti. Pylimus apardė ir į V nuo piliakalnio stovėjusi sodyba (nugriauta), apie 2002 m. vykę piliakalnio tvarkymo darbai (per Š įtvirtinimus į aikštelę nutiestas akmenimis grįstas kelias, penktojo griovio vietoje įrengta mašinų stovėjimo aikštelė). Aikštelė dirvonuoja, šlaituose auga pavienės 1960 m. pasodintos pušys.
1990 m. J. Genys piliakalnio aikštelėje ištyrė 8,5 m2 plotą, kultūrinio sluoksnio neaptiko.
Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Kaltinėnų-Laukuvos plentu 1,2 km pavažiavus nuo Kaltinėnų (yra 100 m į dešinę (Š). Į viršų veda R piliakalnio papėde nutiestas asfaltuotas kelias (grįžtama tokiu pat keliu V papėde)).