Linkuvos dvaro Šv. Jono Krikštytojo koplyčia – buvusi koplyčia, stovinti Kaune (Šilainių sen.), senojo Linkuvos dvaro sodyboje, šalia vakarinio aplinkkelio Via Baltica, Šilainių pusėje. Statinys nuo sodybos rūmų nutolęs apie 330 m, artimiausio ūkinio pastato – apie 50 m į aplinkkelio pusę. Netoliese, už 150 m į vakarus, praeina Mosėdžio gatvės viadukas po magistrale. Koplyčia stovi žemumoje, prie Veršvo intako (anksčiau patvenkto), stelbiama lapuočių medžių ir krūmokšnių. Šalia telkšo šlapynė – buvusio tvenkinio likučiai, upelio vagoje guli užtvankos betono fragmentų. Šv. Jono Krikštytojo koplyčia pastatyta 1936 m. Ji yra Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo 10 metų jubiliejaus statinys, kurį sukūrė skulptorė vienuolė kazimierietė sesuo Leonarda (tikr. Marijona Šmulkštytė, 1893–1972).
Tarpukario Lietuvoje įgyvendinant žemės reformą, Linkuvos dvaras buvo išparceliuotas. 1927 m. dvarą su 46 ha žemės sklypu įsigijo Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas.[2] Jis perstatė rūmus, suremontavo ūkinius pastatus, sutvarkė sodą ir parką, įrengė fontanus. Arkivyskupo iniciatyva pastatyta originali koplyčia, pavadinta Šv. Jono Krikštytojo vardu (1936), kelios reikšmingos skulptūros, tarp jų – Lietuvos krikšto 550 metų jubiliejui skirta Kristaus Karaliaus kompozicija (aut. M. Šmulkštytė, baigta 1941). Pokaryje dvaro pastatuose įsikūrė Veterinarijos akademijos gamybinis cechas. Sovietmečiu dvarvietėje pristatyta menkaverčių pastatų, rūmuose apgyvendinta keliolika šeimų. Slėnyje įsteigtas Veršvo kraštovaizdžio draustinis.
