Vandžiogalos žydų kapinės
Senosios žydų kapinės ir holokausto memorialas – skirtas 1941 m. liepos 8 d. nužudytiems žydų tautybės žmonėms atminti. Monumentas įamžina nacistinės Vokietijos valdžios suorganizuotos egzekucijos metu nužudytų ir užkastų 37 aukų, tarp kurių 34 žydai, 2 lietuviai, 1 rusas, atminimą.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad XX a. pradžioje Vandžiogaloje gyveno maždaug tūkstantis žydų. Bendruomenė turėjo savo sinagogą, mokyklą. Dauguma žydų vertėsi amatais ir prekyba. Visa tai nutrūko 1941 m. rudenį, kai beveik visą Vandžiogalos žydų bendruomenę sunaikino naciai ir jų parankiniai. Daugiau kaip 30 buvo brutaliai nužudyti čia pat, miškelyje, senųjų žydų kapinių prieigoje, kiti – Babtų šile.
Senosiose kapinėse stūkso antkapiai su iškaltais įrašais hebrajų rašmenimis. Kapinės ir jų prieigos sutvarkytos pagal architektės Violetos Beigienės projektą. Paminklinę kompoziciją kūrė ir skulptorius Lukas Šiupšinskas, dailininkas Vygintas Tvarijonavičius ir inžinierius Vydas Jaskelevičius. Prie pagrindinio įėjimo pastatyta septynių gelžbetoninių blokų kompozicija, simbolizuojanti dramatiškus čia palaidotų žmonių likimus. Vienas iš blokų dekoruotas Dovydo žvaigždėmis. Teritorijos centre lauko rieduliais išgrįsta aikštė, kurioje iškilęs ketaus paminklas su „ištiestomis rankomis, kurios taip ir nesulaukė pagalbos“.
