Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris, priklausęs Maironio rinktinės partizanams.
Objektas paskelbtas istorijos ir memorialiniu paminklu, pritaikytas lankymui, yra įrengtas pažintinis takas.
Šiame miške buvo ir daugiau bunkerių. Vietos kraštovaizdis šiandien labai pakitęs – per Daugėliškių mišką apie 1970-uosius nutiesta magistralė.
Pažintinį taką, skirtą partizaninio karo istorijai, 2015 m. rudenį įrengė Ariogalos gimnazistai, vadovaujami mokytojo Andriaus Bautronio, gavę lėšų iš JAV lietuvių Tautos fondo bei pasitelkę miestelio bendruomenę.
Takas prasideda miško pakraštyje, prie informacinio stendo, driekiasi apie 300 m. Jis supažindina su Lietuvos partizanų gyvenimu ir svarbiausiais įvykiais, nutikusiais pokaryje Daugėliškių miške. Take galima pamatyti ir susipažinti su atstatytu Prisikėlimo apygardos štabo bunkeriu, aplankyti atrastą partizanų vadavietės archyvo vietą. Visas pažintinis partizaninio karo takas, kuriame dar aplankomos Antano Jaugelio-Urbšio būrio partizanų žuvimo vieta ir partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno sodyba, driekiasi apie 4 km. Keliuose paruoštuose stenduose pateikiamos svarbios istorijos, partizanų gyvenimo detalės, pridėtos nuotraukos.
Daugėliškių miške bunkeris buvo įkurtas ne kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, bet kaip susitikimams skirtas LLKS štabo bunkeris. Jis pastatytas 1948 m. balandžio mėn. Balandis pasirinktas neatsitiktinai, nes tuo metu miške mažiau lankosi žmonių. Bunkeris buvo pastatytas per savaitę. Darbus lėtino molinga žemė ir statybinių medžiagų trūkumas. Prie bunkerio dirbo du ar trys žmonės, dar keli partizanai budėjo sargyboje. Įrengus bunkerį, tų metų vasarą jame nebuvo lankomasi, nes reikėjo, kad išnyktų statybų žymės. Jame nebuvo renkamasi ir žiemoti. Į bunkerį sugrįžta tik kitais metais, t. y. 1949 m. pavasarį, po vasario mėn. įvykusio visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, kuriame buvo įkurtas LLKS. Daugėliškių miško bunkeryje buvo spausdinami Prisikėlimo apygardos dokumentai, atsišaukimai ir kt.
1950 m. liepos 21 d. LLKS štabo bunkeryje šeši partizanai susirinko paskutinį kartą. Kitą dieną NKVD operacijos metu bunkeris buvo sunaikintas kartu drauge su ten buvusiais partizanais (vienas paimtas į nelaisvę). Vadavietėje liepos 22 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo pulko kareiviais žuvo:
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Prisikėlimo apygardos vadas, 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, g. 1905 m.,
Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės būrio vadas Aleksas Meškauskas-Elytė, Paulius, g. 1916 (1922) m.,
partizanas Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas, g. 1930 (1928) m.,
partizanas Juozas Tomkus-Gabrys, g. 1920 (1924) m.,
nežinomas partizanas slapyvardžiu Banga, g. 1928 m.
Partizanas Juozas Zinius-Nemunėlis, g. 1916 m., buvo sučiuptas gyvas. Kiti partizanai žuvo po įnirtingo susišaudymo galimai susisprogdinę granata. Jų bunkerį išdavė į nelaisvę paimta ir kankinimų neištvėrusi partizanų ryšininkė.
Šiandien atstatytas bunkeris nesutampa su istoriniais ir archeologiniais duomenimis, yra kiek aukštesnis, taip pat jis didesnis.
2014 m. lapkričio 5 d. Ariogalos gimnazijos jaunieji šauliai su vadovu, tvarkydami atstatyto bunkerio Daugėliškių miške aplinką, rado aprūdijusį metalinį konteinerį su Prisikėlimo apygardos štabo dokumentais. Atstatant vadavietę buvo tiriama ir buvusio archyvo vieta, tačiau tais metais nieko nebuvo rasta. Paaiškėjo, kad surastas metalinis konteineris – tai šovinių dėžė, kuri panaudota kaip dokumentų saugykla-archyvas. Archyvą sudarė daugiau nei 400 atskirų dokumentų, kurie datuojami 1948–1950 metais.
Plačiau apie šią vietą.
