Marcinkonių geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Marcinkonyse, paskutinė Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio stotis.
1857–1864 m. pro Marcinkonis nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio dalis Vilniaus–Gardino geležinkelis, kaime įrengta geležinkelio stotis. 1861 m. kaime pastatyti keleivių namai, vandens bokštas su pastatu vandens pompai ir butu mechanikui, įrengti peronas ir krovinių platforma. Tais pačiais metais geležinkelio stotis pažymėta Vilniaus gubernijos žemėlapyje. 1862 m. gruodžio 15 m. atidaryta ketvirtos klasės stotis. Pirmasis stoties viršininkas – Fiodoras Riabovas. Kiti pirmieji stoties darbuotojai buvo rusai ir baltarusiai, kadangi Lietuvoje trūko specialistų.
Vilniaus–Gardino geležinkelis naudotas keleiviniam transportui, Marcinkonyse buvo pakraunami arba iškraunami grūdai, valgomoji druska, akmens anglis, malkos ir mediena. 1911 m. eismo tvarkaraštis nurodo, jog Marcinkonių stotyje stodavo ir pašto traukinys. 1916 m. nuo Marcinkonių iki Katros nutiestas Prancūzkelis – siaurasis geležinkelis, skirtas gabenti keleivius iš kaimų bei medieną iš atokesnių kirtaviečių. Geležinkelis pastarajai paskirčiai naudotas iki 1974 m., kuomet buvo išardytas.
2004 m. gruodį nutraukus traukinių eismą atkarpoje Marcinkonys–valstybės siena bei išardžius dalį bėgių, Marcinkonys tapo paskutine linijos Vilnius–Gardinas stotimi. 2012 m. gruodžio 20 d. buvo minimas geležinkelio stoties 150-metis, šia proga stoties viršininkės Birutės Jezukevičienės iniciatyva buvo sukurta ekspozicija apie geležinkelio istoriją Marcinkonyse.
Marcinkonys – kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijos pietuose, prie Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio, 21 km į pietvakarius nuo Varėnos, šalia Dorupio ir Grūdos upių, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Seniūnijos centras, seniūnaitija. Tai vienas didžiausių pagal užimamą plotą kaimas Lietuvoje (143 ha).
