LT: Purvių atodanga – unikali atsidengiančiomis kvartero sistemos Viduriniojo Nemuno nuogulomis viršutinėje dalyje, kurios yra glacigeninės kilmės. Tai bene vienintelė Baltijos šalyse paskutinio tarpledynmečio Mickūnų 3-iojo pašiltėjimo (prieš 35 000 metų) atodanga Baltijos šalyse. Purvių atodanga saugoma valstybės nuo 2008 m. Saugojimo tikslas – išsaugoti Nemuno vidurio ledyninių nuosėdų pjūvį, kuriame atsispindi atodangos struktūra. Struktūra rodo ledyninės kilmės nuosėdų susiformavimą ir klimato kaitos paleogeografiją regione.
1 Nuotrauka. Purvių atodanga I. Virbickienės nuotrauka.
Lietuvos teritorija yra klasikinis regiono pavyzdys kur regioną dengia kvartero nuogulų danga, kuri susidarė per ledynmečio ir tarpledynmečio fazes. Vidutiniškai kvartero dangos storis yra 130 m ir svyruoja nuo 10 iki 30 m šiaurinėje šalies dalyje – vyraujančios ledyninės erozijos zonoje – iki 200–300 m kraštinėse ir salinėse ledyninėse aukštumose ir palaidotuose slėniuose ar pietinėje Lietuvos dalyje. Per visą kvartero laikotarpį Lietuvą ir gretimus regionus periodiškai dengė žemyniniai Skandinavijos ledynai, o ledynmečio įvykių skaičius atitinka visus iki šiol žinomus rytų Europoje ledynus. Integruotame Lietuvos kvartero stratigrafiniame stulpelyje identifikuojamos nuosėdos ir reljefo formos, kurios susidarė ne mažiau kaip 6 ledynmečius ir 8 tarpledynmečius.
2 nuotrauka. Vėlyvojo pleistoceno klimatografinė įvykių seka
Ventos upės slėnis yra vyraujantis vietovės kraštovaizdžio elementas. Moreninę lygumą kertantis slėnis yra 10–24 m gylio, 200–400 m pločio, su krantine ir dviem terasomis virš kranto. Ventos apylinkių lyguma susiformavo traukiantis žemyniniam vėlyvojo (Nemuno) ledynmečiui, o reljefą daugiausia formuoja kraštinė morena. Ventos lygumos paviršius yra 80–100 m virš Baltijos jūros lygio. Teritorijos reljefą sudaro šiek tiek banguota kraštinė morena su pavieniais drumlinais ir ozais. Nemuno aukštupio ledynų nuogulų storis – 5–10 m. Morena gelsvai rudas smėlio priemolis su žvirgždu ir gargždu iki 10%. Vietomis moreną dengia 3–5 m storio limninės kilmės smėlio ir dumblo sluoksnis su menkai susiformavusiomis nedidelėmis žemyninėmis kopomis. Prekvartero paviršius suformuotas dėl ledyninės erozijos ir yra banguota lyguma 20–80 m. Atsekami seklūs slėniai yra susidarę dėl ledynų tirpsmo vandens erozijos. Jų dugnas siekia 10 m. aukštį. Prekvartero paviršiuje atsidengia viršutinės Juros periodo (Oksfordo) juodieji skalūnai ir smiltainiai, viršutinio triaso skalūnai ir viršutinio Permo kalkakmeniai. Kvartero nuogulų storis teritorijoje yra 25–60 m, vyraujantis storis apie 40 m. Kvartero nuosėdas daugiausia sudaro vidurinio pleistoceno Žemaitijos ir Medininkų morenos (jų storis paprastai siekia 35 m), esantys prekvartero paviršiuje, ir viršutinio pleistoceno ežerų, ledynų ir ledynų nuosėdos. Viršutinio pleistoceno klodų storis apie 20 m.
3 nuotrauka. Purvių atodangos geologinio pjūvio stulpelis su pavyzdžių aprašymais.
Purvių atodangą sudaro du Pjūviai: Pjūvis A ir pjūvis B. Pradedant nuo upės lygio, atodangoje nustatyti šie sluoksniai: smėlingas dulkis su organinėmis medžiagomis (0,0–0,12 m); durpės (0,12–0,17 m); smėlingas dulkis su organinėmis medžiagomis (0,17–0,34 m); žvyras su organika ir moliuskų lukštais (0,34–0,73 m);smęlingas dulkis su gitijos lęšiais (0,73–0,96 m); smėlingas dulkis su smėlio lęšiais (0,96–1,71 m); smulkus smėlis, rupėjantis į viršų, su žvyru viršutiniame kontakte (1,71–2,71 m); rudas priesmėlis (morena). Atodangoje buvo paimtos žiedadulkės ir sporos analizei , o iš žvyro paimti moliuskai naudojami radioaktyviosios anglies datavimui.
Purvių atodangą atrado ir rekomendavo atlikti tyrimus Ventos regioninio parko direktorius Apolinaras Nicius. Medienos mėginį radioaktyviosios anglies datavimui (Vs-1630) surinko ir pateikė dr. Augustinas Lincius. Abiejų mėginių radioaktyviosios anglies datavimas atliktas Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto laboratorijoje, vadovaujant dr. Rimantui Petrošiui. Autoriai dėkingi visiems kolegoms, kurie bendradarbiavo šiame projekte. Indrė Virbickienė ir Regina Norvaišienė piešė figūrėles. Prof. Leszek Eugeniusz Marks.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Norint sėkmingai užregistruoti žemės lobį reikia atsakyti į sekančius klausimus per žinučių centrą. Įrašuose nerašyti atsakymų
Atsakyti į šiuos klausimus:
-
Padaryti atodangos nuotrauką (Neprivaloma)
-
Įsivaizduokite kokia paleoaplinka buvo paskutiniame Mickūnų tarpledinmetyje (atsakymui užtenka kelių žodžių)
-
Vidutinis Kvartero dangos storis (Šalia Purvių atodangos)
-
Kaip mokslininkai sužinojo atodangos amžių ≈ 35,000 metai? Bent vienas metodas
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ENG:Purviai outcrop – unique Quaternary system outcrop with exposed deposits of the Middle Nemunas glacigenic sediments in upper part. This is perhaps the only outcrop in the Baltic states of the 3rd warm-up of the last interpledial period of Mickūnai (35,000 years ago). Purviai outcrop protected by government from 2008. Protection main goal is to preserve the section of the Middle Nemunas glacigenic sediments, which shows the structure of the outcrop, the formation of glacial glacial deposits and the paleogeography of climate change in the region
Figure 1. Purviai outcrop I. Virbickienės picture.
The territory of Lithuania can be regarded as one of classical regions with cover of Quaternary deposits formed during continental glaciations and ice-free stages. The average thickness of Quaternary cover is 130 m and varies from 10 to 30 m in the northern part of country – the area of prevailing glacial erosion – up to 200–300 m in marginal and insular glacial highlands and the buried valleys or palaeoincisions. Throughout the Quaternary period, Lithuania and adjacent regions periodically were covered by continental ice sheets originating in Scandinavia, and the number of glacial events corresponds to all glaciations known so far in eastern Europe. The sediments and landforms at least of 6 glacial stages and 8 ice-free periods are identified in the integrated stratigraphic column of the Quaternary of Lithuania.
Figure 2. The composite sequence of climatostratigraphic events of the Late Pleistocene
The Venta river valley is the prevailing landscape element of the area. The valley cutting the till plain is 10–24 m deep, 200–400 m wide, with overbank plain and two terraces above the overbank. The Venta area plain was formed during the retreat of continental ice sheet of the Late (Nemunas) glaciation and the topography is formed mainly of basal till. The Venta plain surface is located 80–100 m above the Baltic Sea level. Topography of the area is formed by slightly undulating basal till with small drumlins and eskers. The thickness of the Upper Nemunas glacial deposits is 5–10 m. The till is yellowish-brown sandy loam with pebbles and gravel up to 10%. In some places the till is covered by a layer of 3–5 m thick glaciolacustrine sand and silt with poorly formed small continental dunes. The pre-Quaternary surface is shaped by glacial erosion and is an undulating plain at 20–80 ma.s.l. Traceable shallow valleys are palaeoincisions formed by subglacial meltwater erosion. Their bottoms reach altitudes of 10 ma.s.l. On the pre-Quaternary surface, there are exposed Upper Jurassic (Oxfordian) black shales and fossiliferrous sandstones, Upper Triassic shales and Upper Permian limestones. The thickness of Quaternary deposits in the area is 25–60 m, with prevailing thickness approximately 40 m. Quaternary sediments are composed mainly of the Middle Pleistocene Zemaitija and Medininkai tills (their thickness generally reaches to 35 m) that occur on the pre-Quaternary surface, and Upper Pleistocene lacustrine, glacial and glaciolacustrine deposits. Thickness of the Upper Pleistocene deposits is approximately 20 m.
Purviai outcrop consists of two sections: section A and section B. Starting from river level, the following layers were identified in the outcrop: sandy silt with organic matter (0.0–0.12 m); peat (0.12–0.17 m); sandy silt with organic matter(0.17–0.34 m); gravel with organics and mollusc shells (0.34–0.73 m); sandy silt with lenses of gyttja (0.73–0.96 m); sandy silt with lenses of sand (0.96–1.71 m); fine sand coarsening upwards, with gravel at the upper contact (1.71–2.71 m); brown sandy loam (till). The section was sampled for pollen and spores analysis, determination of mollusca from the layer of gravel, and radiocarbon dating.
Figure 3. Description and sampling of the Purviai outcrop.
The Purviai outcrop was discovered and recommended for investigations by Apolinaras Nicius, director of Venta Regional Park. The sample of wood for radiocarbon dating (Vs-1630) was collected and submitted by Dr. Augustinas Lincius. The radiocarbon dating of both samples was performed at the laboratory of Institute of Geology and Geography, Lithuania, under the supervision of Dr. Rimantas Petrosius. The authors are indebted to all colleagues who collaborated in this project. Indre Virbickiene and Regina Norvaisiene drew the figures. Prof. Leszek Eugeniusz Marks.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
In order to log this EarthCache, you must answer to the following questions, send the answers via Message Center. Please no answers in your log.
Answer the following questions:
-
Take a picture of the Purviai outcrop (OPTIONAL)
-
Assume what paleoenvironment could be during the last interpledial period of Mickūnai. (For answer enough several words)
-
Approximately thickness of Quaternary deposits in the area (near Purviai outcrop)
-
How scientists got outcrop age ≈ 35,000 years? Name at least one method of determination.