Camino Lituano – tai 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. Šis kelias - tai lietuviškoji Camino de Santiago kelių Ispanijoje versija. Todėl, susiejant Lietuvą, piligrimystę ir Camino de Santiago, kelias pavadintas Camino Lituano.
Kelias prasideda ties Latvijos-Lietuvos siena, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų taku Lenkijoje. 2021 metais pradėta ženklinti ir Camino Lituano Aukštaitijos atšaka, kuria nuo Germaniškio eisit link Biržų, Pajiešmenių, Joniškėlio, Linkuvos ir ties Pakruoju įsiliesit į pagrindinį Camino Lituano kelią.
Camino Lituano keliaujantys piligrimai aplankys bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas. Kelias sužymėtas tradicinėmis geltonomis krypties rodyklėmis bei kriauklėmis.
Lobiai daugiausi pasiekiami automobiliu, nors kurie kelio ruožai praeinami tik pėsčiomis!
Holšeinų (Užubalių) kapinaitės
1900 m. netoliese esantį Mantagailiškio dvarą paveldėjo Jozefo Holšteino sūnus Henrikas Holštenas. Jis buvo vienas iš nedaugelio dvarininkų, likęs gyventi nepriklausomoje Lietuvoje. Yra išlikęs jo 1919 metais rašytas prašymas Pabiržės valsčiaus komitetui: Atsižvelgdamas į neramų laiką, meldžiu valsčiaus komiteto pasirūpinti man nuo Lietuvos valdžios leidimą turėti ir nešioti šautuvą dėl medžioklės ir teisę turėti revolverį.
1904 m. dvarą valdęs baronas H.Holstenas pasirašė statutą dėl telefono ryšio įvedimo kartu su kitų apylinkės dvarų šeimininkais: baronu Vilhelmu fon Ropu iš Pajiešmenės dvaro, Andre Holstenu iš Padaičių dvaro, grafu C.Komorowskiu iš Pabiržės dvaro, S.Ordynecu iš Kaunių dvaro, Daudžgirių dvaro savininku barono Vilhelmo fon Ropo žentu Friedrichu von Reiswitzu, grafo Alfredo Tiškevičiaus Biržų Astravo dvaro įgaliotiniu M.Jastržembskiu, baronu Pauliumi fon Ropu iš Ąžuolpamūšės dvaro ir dar vienas žmogus, kurio pavardės Biržų krašto muziejuje laikomame statute jau neįmanoma įskaityti.
Iki žemės reformos dvare gyveno 77 gyventojai. Po dvarų parceliacijos, apie 1924 metus, dalį dvaro valdė Holštenai, o dalį žemės ir baltuosius rūmus nusipirko broliai Dučinskai.
Henrikas Holštenas mirė 1930 m., o Bronislava Holšten – 1947 metais. Abu palaidoti Užubalių kapinėse.
