Kukarskės piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Kukarskės, Kidulių seniūnija, 1,5 km į pietvakarius nuo kelio Jurbarkas – Šakiai tilto per Nemuną ir 50 m į pietryčius nuo Nemuno kairiojo kranto. Pasiekiamas plentu 184 Kiduliai–Ramoniškiai , yra 50 m į dešinę šiaurėje nuo jo, ties pirmu didesniu posūkiu į kairę, plentui pradėjus leistis į Šerentos upelio slėnį.
Piliakalnis įrengtas kranto kyšulyje, Nemuno ir Šerentos santakoje. Aikštelė netaisyklingo trikampio formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 30 m pločio rytų pusėje. Joje rasta lipdytos keramikos. Aikštelės rytinėje pusėje supiltas 35 m ilgio, 4 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio 6 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 35 m ilgio, 15 m pločio, 2 m gylio griovį. Šlaitai į upių slėnius statūs, 10-20 m (į Nemuną) aukščio.
Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir pylimas apaugę lapuočiais. Piliakalnis apardytas arimų, pietinio pylimo kraštas apardytas čia ėjusio kelio.
Į šiaurę, rytus ir pietus nuo piliakalnio yra 2 ha ploto papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2001 m., kurioje rasta grublėtos keramikos, židinys. Kita gyvenvietės dalis yra į vakarus nuo piliakalnio, Joanos Sederavičienės sodyboje. Ši gyvenvietės dalis rasta 2001 m. vykdytų žvalgomųjų archeologijos tyrimų metu, iki tol ši teritorija buvo laikoma kapinynu. Piliakalnio ir gyvenvietės kultūrinis sluoksnis gana storas.
200 m į pietvakarius nuo piliakalnio yra I tūkstantmečio kapinynas, tyrinėtas 1984 m.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – XIII a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 26 500 m⊃2;.
Piliakalnyje lokalizuojama 1295 m. kryžiuočių sudeginta Kimelio pilis.