LT: Kipras Petrauskas
Kipras Petrauskas gimė 1885 m. lapkričio 23 d. Ceikiniuose. Motina – Juozapota Rastenytė-Petrauskienė nuo Antagavės, tėvas Jonas Petrauskas (1863 m. sukilimo dalyvis, vargonavo Palūšėje). Vyresnysis brolis Mikas Petrauskas – žymus kompozitorius.
Pradines muzikos žinias K. Petrauskas įgijo iš tėvo, vėliau brolis Mikas mokė pažinti gaidas, skambinti fortepijonu. Sulaukęs devynerių grojo vyresniojo brolio suorganizuotame orkestre, vėliau ir pats vadovavo orkestrėliui. Kartu su Miku persikėlė į Obelius, kur mokėsi vargonininkauti, giedojo bažnytiniame chore, lankė pradinę mokyklą. 1900-1904 vargonininkavo Gervėčiuose, Onuškyje, Švenčionyse, Dusmenyse. 1905 m. revoliucijos metu įsijungė į sąjūdį prieš rusų valdžią: sakė kalbas, platino Vilniaus Didžiojo Seimo nutarimus. Už tai, nuslopinus revoliuciją, kalėjo Trakų kalėjime. Paleistas iš kalėjimo, apsigyveno Vilniuje pas brolį Miką. Čia padėjo broliui organizuoti koncertus, muzikinius vakarus, dalyvavo pirmųjų lietuviškų operečių „Malūninkas ir kaminkrėtys“, „Adomas ir Ieva“ pastatymuose. 1906 m. pastatytoje pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“ Kipras atliko nedidelę Birutės brolio partiją.
1907 m. K. Petrauskas įstojo į Sankt Peterburgo konservatorijos profesoriaus S. Gabelio dainavimo klasę ir profesoriaus O. Palečeko sceninio meno klasę. 1907–1908 m. dalyvavo studentų spektakliuose, už ką konservatorijos vadovybės buvo gerai įvertintas ir atleistas nuo mokesčio už mokslą. Studijuodamas dalyvavo rusų pianisto profesoriaus A. Ziločio rengiamuose koncertuose, dainavo grafo Šeremetjevo koncertuose, Maskvos Dailės teatro chore. 1908–1909 m. studentų pastatytose Š. Guno operose „Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“ atliko Fausto ir Romeo partijas. Atostogų metu K. Petrauskas kartu su kompozitoriumi S. Šimkumi surengė koncertus Seinuose, Kaune, Rygoje.
1911 m. pavasarį K. Petrauskas oficialiai debiutavo Maskvos Didžiajame teatre Š. Guno operoje „Romeo ir Džiuljeta“. Tais pačiais metais tapo Peterburgo Marijos teatro solistu. 1911–1920 m. Marijos teatre dirbo su garsiais scenos partneriais F. Šaliapinu, L. Sobinovu, D. Smirnovu, J. Jeršovu, I. Alčevskiu, G. Baklanovu, A. Neždanova, L. Lipkovskaja. F. Šaliapino padedamas paruošė Fausto, Saljero, Almavivos, Dmitrijos ir kitus vaidmenis. Per devynerius metus šiame teatre K. Petrauskas paruošė daugiau kaip 40 partijų. Nuo 1915 m. per spektaklius jam buvo leista bisuoti. Taip pat aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių bendruomenės veikloje: dainavo koncertuose, muzikiniuose vakaruose, o surinktas lėšas dažniausiai skirdavo labdaringiems tikslams.
Spalio revoliucijos metu liaudies namų operoje dainavo darbininkams, kareiviams, studentams. Buvo išrinktas Kronštato jūreivių tarybos garbės pirmininku.
1920 m. su Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais Kaune įkūrė lietuvių operos teatrą, tais laikais vadintą operos vaidykla. Čia 1920 m. gruodžio 31 d. buvo pastatyta Dž. Verdžio opera „Traviata“ lietuvių kalba. K. Petrauskas joje atliko pagrindinį Alfredo vaidmenį. Pirmąjį sezoną operos teatre buvo suvaidinti 25 spektakliai. K. Petrauskas sukūrė tokius ryškius vaidmenis kaip Hercogą Dž. Vedžio operoje „Rigoletas“ (1921), Kaniją – R. Leonkavalio operoje „Pajacai“ (1922), Don Chosė Ž. Bizė operoje „Karmen“ (1924), Turidu – P. Maskanjo operoje „Kaimo garbė“ (1925), Romeo – Š. Guno operoje „Romeo ir Džiuljeta“ (1925), Germaną – P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“ (1927). Daug gastroliavo: 1922–1923 m. TSRS, 1923 m. kartu su A. Sodeika koncertavo Romoje, 1931 m. dainavo Stokholme, 1933 Milano teatre „La Scala“. 1930 ir 1936 m. gastroliavo Pietų Amerikoje. Dažnai dainuodavo Latvijos, Estijos operų scenose. 1925–1928 m. gastroliavo su F. Šaliapinu: 1925 m. jie dainavo Leipcige, Miunchene, Drezdene, 1928 m. Madride, Barselonoje, Paryžiuje ir Romoje. Operos teatre K. Petrauskas dainavo iki 1958 m., operose sukūrė apie 80 vaidmenų.
Nors į trėmimus žiūrėjo kaip į lietuvių tautos naikinimą ir manė, kad jį patį išveš, 1948 m. vasario 10 d., įvyko K. Petrausko konfliktas su dainininku Antanu Kučingiu. Petrauskas visiems aplinkiniams girdint Kučingiui rėžė, esą jis žinąs, kad Antano Kučingio sūnus „yra susidėjęs su tarybiniais priešais - pogrindininkais, kurie save vadina LLA, o jis - (tėvas) savo bute slepia antitarybinius atsišaukimus, ir remia sūnaus veiklą”.[1] Po šio konflikto A. Kučingis buvo suimtas, SSRS Ypatingojo pasitarimo prie NKVD nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Mordovijos, Kemerovo ir Omsko srities lageriuose.
Nuo 1949 m. dėstė LTSR konservatorijoje, išugdė dainininkus V. Noreiką, L. Saulevičiūtę, V. Adamkevičių ir kt. 1950 rugpjūčio 2 d. K. Petrauskui buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas, 1951 m. paskirta valstybinė premija, suteiktas profesoriaus vardas. 1959–1963 m. buvo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
K. Petrauskas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo „Rotary“ klubo bei, tarpukariu, Šaulių sąjungos narys, Lietuvos auto klubo narys, kurį laiką LFLS centro valdybos narys, priklausė žūklės ir medžioklės draugijai. Šaudymo varžybose buvo laimėjęs Pabaltijo čempiono titulą.
K. Petrauskas mirė 1968 m. sausio 17 d. Palaidotas Vilniuje Rasų kapinėse.
Žmona Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė – aktorė ir poetė. (Vikipedija)
EN: Kipras Petrauskas (November 23, 1885 as Ciprijonas Petrauskas – January 17, 1968) was a Lithuanian operatic tenor (created around 80 roles), professor, and Lithuanian Association of Artists member. The national opera foundation is associated with him. He was married to Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė. In 1942, he was asked to hide a Jewish baby girl, Dana Pomeranz, which he and his wife agreed to do. To hide the girl better, he and his wife left the city, moving first to a Lithuanian village, and later to Austria and then Germany. In 1947, they came back to Lithuania, found Dana's parents, and gave her back to them.
In 1999, Petrauskas and his wife were recognized by Yad Vashem as two of the Righteous Among the Nations.
Kipras Petrauskas made his first recordings for Vox (Berlin 1922), then Odeon (1926 and 1928) and finally Columbia (Vilnius, ca. 1933). (Wikipedia)
The cache is hidden near the statue of Kipras Petrauskas which is near the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre.
FI: Kipras Petrauskas (23. marraskuuta 1885 nimellä Ciprijonas Petrauskas – 17. tammikuuta 1968) oli liettualainen oopperatenori (noin 80 roolia), professori ja Liettuan taiteilijaliiton jäsen. Hän oli naimisissa Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienėn kanssa. Vuonna 1942 häntä pyydettiin piilottamaan juutalainen tyttövauva Dana Pomeranz, minkä hän ja hänen vaimonsa suostuivat tekemään. Piilottaakseen tytön paremmin hän ja hänen vaimonsa lähtivät kaupungista ja muuttivat ensin liettualaiseen kylään, myöhemmin Itävaltaan ja sitten Saksaan. Vuonna 1947 he palasivat Liettuaan, löysivät Danan vanhemmat ja antoivat hänet takaisin heille. Vuonna 1999 Yad Vashem tunnusti Petrauskasin ja hänen vaimonsa kansojen vanhurskaiksi. Kipras Petrauskas teki ensimmäiset levytykset Voxille (Berliini 1922), sitten Odeonille (1926 ja 1928) ja lopulta Columbialle (Vilna, n. 1933). (Wikipedia)
Kätkö on piilotettu lähelle Kipras Petrauskasin patsasta, joka on Liettuan kansallisen ooppera- ja balettiteatterin edustalla.
