XVIII a. dvaras priklausė Tadui Žabui (lenk. Tadeusz Żaba), kurio duktė Apolinarija ištekėjo už Pliaterių giminės atstovo. 1841 m. ta pati Apolinarija pardavė dvarą Ignacijui ir Idalijai Pliateriams, kurie ir pastatė išlikusį dvarą (rūmus, oficiną, arklidę, parką) laikotarpiu nuo 1845 iki 1855 m. Vėliau statyta spirito varykla, jos sandėlis, tvartas, antras tvartas (neišlikęs).
Po to dvaras buvo perleistas Gustavui Pliateriui, kuris 1913 m. dvarą pardavė gerai žinomam advokatui iš Varšuvos, pasiuntiniui I-oje Rusijos Dūmoje, Aleksandrui Lednickiui (lenk. Aleksandr Lednicki, 1866–1934). Apie 1928 metus šis pastatė išlikusius vartus. Vėliau iki 1939 m. dvarą valdė advokato sūnus Vaclovas.
Tarybiniais metais (nuo 1945 m.) įsikūrė tarybinis ūkis, buvo kontora ir butai. 1961 m. dvaro pastatas pritaikytas mokymui, įkurtas tarybinis ūkis – technikumas, kuris išsikėlė 1977 m.