LT Pirmosios žydų kapinės Kalvarijoje atsirado dar XVIII a. pradžioje, nes 1713 m. žydai Kalvarijoje jau turėjo savo bendruomenę (kahalą). Tų pačių metų rugpjūčio 30 d. valdovo Augusto II privilegija suteikė Kalvarijos žydams prekybos ir verslo laisvę bei teisę pasistatyti miestelyje sinagogą, steigti kapines, kurios veikė iki XIX a. II pusės. Jų vietoje dabar plynas laukas ir pastatai. XIX a. II pusėje į rytus nuo senųjų įsteigtos naujosios žydų kapinės, kuriose buvo laidojama iki 1941 m.
1973-1974 m. kasant griovius komunikacijoms, vidurinė ir pietinė kapinių dalys sunaikintos. Apie 1992 m., įamžinant kapines, pastatytas paminklinis granito akmuo, kurio šlifuotoje pusėje yra stela ir įrašai lietuvių ir hebrajų kalbomis: „Senosios žydų kapinės. Tebūna šventas mirusiųjų atminimas“. Pažymėtina, kad dabartinė vadinama Gėlių gatvė Kalvarijoje, šalia kurios buvo įkurtos senosios žydų kapinės 1765 m. vadinosi Šnipiškių (Šnipiškio) gatve, XIX a. buvo vadinama dar ir Mirusiųjų gatve, manoma, dėl šalia esančių kapinių. Žydų kapinėse yra išlikę įvairių formų betoniniai antkapiniai paminklai su hebrajiškais rašmenimis. Kalvarijos žydų kapinėse išlikusi ir mikva – ritualinis pastatas. Kai mirdavo žydas, jo nešarvodavo namuose (lavono kulto nebuvo), atveždavo į mikvą, čia velionis būdavo prausiamas, įvyniojamas į drobulę, čia vykdavo ir atsisveikinimas su juo. Laidodavo kuo greičiau: velionis turėdavo būti palaidotas iki saulės laidos.
ENG The first Jewish cemetery in Kalvarija had already been established in early 18th century and was active until late 19th century. Currently, a field and buildings are found here. In the second half of the 19th century, a new cemetery was established east of the old one; burials used to be held there until 1941. 90 tombstones with Hebrew inscriptions and a ritual house have survived.