Malūno parkas
Seniausia parko dalis – minima jau nuo XVI a. kaip Malūno tvenkinys, nes priešais tvenkinį, Bangų g. ir Gluosnių skersgatvio kampe, yra senasis malūno pastatas. Minima, kad čia buvo Danės upės atšaka, o vėliau pastačius užtvanką, susidarė tvenkinys.
XVIII a. šioje teritorijoje buvo įsikūrusios Joniškės, Būtsargių ir Justenhofo dvarų sodybos. Pokario metais apaugęs senas tvenkinys buvo išvalytas, A. Inkratienė ir inžinierius V. Toleikis paruošė perspektyvinius poilsio zonos planus. Parkas pradėtas kurti XX amžiaus 5–6 dešimtmetyje. Šiandien parke augantys augalai – tai buvusių dvarų parkų likučiai.
Kadangi greta šios vietos tuomet veikė „Trinyčių“ verpimo fabrikas, Malūno tvenkinys vietinių žmonių imtas vadinti Trinyčių tvenkiniu ar Trinyčių ežeru. Vėliau, nuo ežero pavadinimas prigijo ir naujai įkurtam parkui.
2004 m. parke buvo pastatyta skulptūra „Žydėjimas“ (autorius Jurgis Malinauskas), žyminti tuometinį Klaipėdos miesto geografinį centrą. Buvo planuota po dešimties metų ieškoti ūgtelėjusio miesto naujo geografinio centro ir jį pažymėti kita skulptūra.