BIRŽŲ KRAŠTO ĮŽYMŪS ŽMONĖS
JONAS VARIAKOJIS
Lobiukas padėtas šalia paminklo, skirto gimtajai sodybai įamžinti.
Jonas Variakojis (1892 m. gegužės 20 d. Rinkuškiuose, Biržų valsčius – 1963 m. spalio 31 d. Čikagoje, Ilinojaus valstija, JAV, palaidotas lietuvių tautinėse kapinėse) – Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, laisvės kovų dalyvis, Krašto apsaugos ministras.
1913 m. baigė Pernu gimnaziją. Studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete, bendradarbiavo laikraščiuose „Viltis“, „Lietuvių balsas“. Iš trečio kurso mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1917 m. vasario mėn. baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde ir buvo nusiųstas į Austrijos frontą. Po bolševikų perversmo Rusijoje iš fronto atvyko į Voronežą, kur aktyviai dalyvavo politinėje lietuvių karininkų sąjungos veikloje, siekiančioje atkurti Lietuvos valstybingumą. 1918 m. dalyvavo Antrajame lietuvių karių suvažiavime, Lietuvos Taryba jį paskyrė savo įgaliotiniu Oršoje tvarkyti grįžtančių į Lietuvą pabėgėlių reikalų. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos prekybos ir pramonės rūmuose Vilniuje.
Prasidėjus bolševikų puolimui, 1918 m. gruodžio 29 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio apskrities apsaugos viršininku. Organizavo Panevėžio apsaugos būrį, kuris 1919 m. vasario 7 d. prie Kėdainių sulaikė puolimą Kauno kryptimi. Mūšiuose su bolševikais karininko J. Variakojo savanorių būrys išaugo į Panevėžio atskirąjį batalioną. Batalionui puolant išvaduoti Baisogala, Šeduva, Ukmergė, Panevėžys, Kupiškis, jis pirmasis bolševikų fronte įžengė į Latvijos teritoriją ir pasiekė Dauguvos krantus.
Prasidėjus kovoms su bermontininkais, J. Variakojo vadovaujamas batalionas išaugo ir buvo pavadintas Ketvirtuoju pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku. Kovėsi mūšiuose ties Meškuičiais ir Šiauliais. Kare su lenkais kapitono J. Variakojo pulkas atlaikė aršiausius mūšius prie Širvintų ir Musninkų.
Taikos metais pulkininkas leitenantas Jonas Variakojis paskirtas 3-osios pėstininkų divizijos, vėliau – 3-osios karo apygardos štabo viršininku. 1926 m. išėjo į atsargą. Nuo 1928 m. lapkričio 22 d. Susisiekimo ministerijos valdytojas, 1929 m. rugsėjo 24 d. – 1930 m. birželio 28 d. XV Juozo Tūbelio Ministrų kabinete Krašto apsaugos ministras. 1929 m. vėl grįžo į tarnybą Lietuvos kariuomenėje, 1939 m. išėjo į atsargą pulkininko leitenanto laipsniu ir gyveno 1938 m. nusipirktame Šešuolėlių dvare. Drauge su kitais įkūrė Zibalų pieno perdirbimo bendrovę, buvo jos pirmininkas.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į JAV. Aktyviai dalyvavo Lietuvos karo veteranų sąjungos „Ramovė“ veikloje.