DIDŽIOSIOS IŠMINTIES AKMENS MAGISTRO TAURĖS etapo "Lobių medžioklė" dalis.
XXV dalis - Nuotykis pakalnėje
LOBIŲ MEDŽIOKLĖ. Gyveno kartą trys labai išmintingi broliai ir nutarė jie pasidalinti savo išmintimi su kitais. Ilgai ginčijosi kaip tai padaryti ir nusprendė, kad sudės norimą atiduoti išmintį į krūvą, o po to padalins ją į mažas daleles, kurias paslėps kaip lobį, kad tam, kuris tą lobį ras, atitektų dalelė jų išminties. Niekas tiksliai nežino kiek tų lobių yra, nes juos, galimai, broliai vis dar slepia, o paskutiniame etape, galimai, paliks kažką ypatingo.
Šie lobiai gali būti vieno didelio nuotykio dalis, bet ir kaip atskiras lobis, manome, bus įdomūs ne tik bandantiems įminti Didžiojo Magistro mįslę. Geocatchingo mylėtojai turėtų rasti žavesio šiose užduotyse. Pradžioje tai bus paprastos slėptuvės, bet, keliaujant toliau, išminties tikrai prireiks.
XXV dalis - Nuotykis pakalnėje. Šį kartą broliai išsiskyrė ir kievienas jų iškeliavo savo keliais, bet sutarė, kad nepamirš keliaudami paslėpti išminties dalelių. Broliai pagalvojo (buvo išmintingi, todėl ir galvojo), kad vėliau bus patiems smagu sužinoti kur kuris brolis ką pakavojo.
Vienas iš brolių keliaudamas palei pakalnę, šalia gyvenvietės labai neoriginaliu pavadinimu. Kiek nuklydo nuo kelio pasižvalgyti, o ten kur buvus, kur nebuvus ir vėl pasirodė voveraitė. Ji pasirodė drąsi ir draugiška, tad brolis nusprendė pabandyti ją paglostyti, bet jis nepagalvojo (ot tai išminčius!), kad padarė didelę klaidą, mat tuo pačiu metu griaužė riešutukus. Uodeguotoji tik capt už riešuto ir nurūko. Brolis ją vijosi iki pat medžio ir, norėdamas ją aplenkti net liuoktelėjo į jį. Kaip jis nustebo, pamatęs, kad jos urvelis visai ne taip aukštai, kaip jis tikėjosi. Dėl nesėkmės broliui buvo gėda, jam norėjosi pasislėpti po pernykščiais lapais. Žinoma, nuotykiui atminti brolis paliko savo išminties dalelę. /smulkiau užuominoje "hint'e"/.