DIDŽIOSIOS IŠMINTIES AKMENS MAGISTRO TAURĖS etapo "Lobių medžioklė" dalis.
XXVI dalis - Kernavės voverės
LOBIŲ MEDŽIOKLĖ. Gyveno kartą trys labai išmintingi broliai ir nutarė jie pasidalinti savo išmintimi su kitais. Ilgai ginčijosi kaip tai padaryti ir nusprendė, kad sudės norimą atiduoti išmintį į krūvą, o po to padalins ją į mažas daleles, kurias paslėps kaip lobį, kad tam, kuris tą lobį ras, atitektų dalelė jų išminties. Niekas tiksliai nežino kiek tų lobių yra, nes juos, galimai, broliai vis dar slepia, o paskutiniame etape, galimai, paliks kažką ypatingo.
Šie lobiai gali būti vieno didelio nuotykio dalis, bet ir kaip atskiras lobis, manome, bus įdomūs ne tik bandantiems įminti Didžiojo Magistro mįslę. Geocatchingo mylėtojai turėtų rasti žavesio šiose užduotyse. Pradžioje tai bus paprastos slėptuvės, bet, keliaujant toliau, išminties tikrai prireiks.
XXVI dalis - Kernavės voverės. Šį kartą broliai išsiskyrė ir kievienas jų iškeliavo savo keliais, bet sutarė, kad nepamirš keliaudami paslėpti išminties dalelių. Broliai pagalvojo (buvo išmintingi, todėl ir galvojo), kad vėliau bus patiems smagu sužinoti kur kuris brolis ką pakavojo.
Vienas iš brolių po nuotykių pakalnėje keliavo toliau. Buvo kiek pavargęs, nusprendė užkasti prie Kernavės ežero, o gal net pūkštelti į jįi. Užkandęs ir išsimaudęs, ketino grįžti į kelią, kai jam kelią perbėgo.... voverės! Šį sykį jis nusprendė jų nebesivaikyti ir giliai paslėpė riešutus. Smalsumo vedinasi paėjėjo į tą pusę, kur nubėgo gražioji plėšikė. Pušys, kankorėžiai, kankorėžiai, kankorėžiai. Brolis dabar suprato, kodėl anąkart voverė iš jo atėmė riešutą. Jam pagailo voverių ir jis pakabino... ne kankorėžį. Išminties dalelė ten. /smulkiau užuominoje "hint'e"/.