Veisiejis – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 3 km į pietvakarius nuo Veisiejų. Telkšo ilgoje, siauroje rinoje, besidriekiančioje šiaurės–pietų kryptimi, o šiaurėje užsisukančioje į rytus. Ilgis – 12,8 km, plotis – iki 1,3 km. Altitudė 111 m. Giliausia vieta siekia 33,8 m. Kranto linija labai vingiuota, daug giliai į sausumą įsiterpiančių įlankų. Ežere yra 10 salų, kurių bendras plotas 15,49 ha. Ežero krantai daug kur aukšti ir gan statūs. Pakrantėse (ypač pietinėje dalyje bei prie šiaurės rytų įlankos) auga miškai (pušynai) – Šulnelių, Girelės, Paveisininkų, Nasūtų, Ivoškų, Juodo Kauknorio, Balto Kauknorio miškai. Dugnas duobėtas, padengtas karbonatingu ir sapropelingu dumblu, durpėmis. Atabradas siauras, dengiamas smėlio. Įlankų pakrantės apžėlusios nendrėmis ir meldais.
Į Veisiejį įteka 5 upeliai, tarp jų – Zapsė (iš Zapsio ežero). Ežeras priklauso Baltosios Ančios baseinui. Pietuose plačiu sąsiauriu jungiasi su Niedaus ežeru, kuris dabar laikomas Veisiejo ežero dalimi ir bendras plotas yra 7,071 km⊃2;, o kranto linijos ilgis 52 km. Iki 1956 m. Veisiejis užėmė 4,4 km⊃2; plotą, bet pastačius Kapčiamiesčio HE užtvanką Niedos upėje, vandens lygis ties užtvanka sukeltas apie 4 metrus, o aukščiau esančiuose ežeruose pakilo 2,5-3 m. Dėl to praplatėjo Veisiejo–Niedaus sąsiauris, su Veisieju susiliejo Uosio (0,37 km⊃2;), Naudorio (0,19 km⊃2;) ir Dumblio ežerai ir susidarė 822 ha tvenkinys, kurio kranto linija 68,8 km. Pakrantėje stūkso Paveisininkų piliakalnis. Pietinė dalis patenka į Niedaus ornitologinį draustinį. Vandenvardis Veisiẽjis greičiausiai jotvingiškos kilmės, siejamas su baltiška šaknimi vieš-, kuri galėjusi reikšti tekėjimą, vandenis (plg. isl. veisa „pelkė“, sa. veṣati „liejasi“ ir kt.).
