Šklėrių miškas Traditional Cache

Toldami nuo Vilniaus senovės keliautojai įžengdavo į tankius, gūdžius miškus, kur kelionių sąlygos buvo sudėtingos ir nepalankios. Vietomis kelias būdavęs nepravažiuojamas, arkliai klimpdavo, o medžių šaknys laužydavo vežimų ratus ir rogių pavažas. Sunkiausias uždavinys – atrasti saugią ir jaukią nakvynės vietą šaltuoju metų laiku arba permirkus sušilti. Nors karčemose buvo galima rasti pašaro arkliams, kai kurie keliautojai, ypač užsieniečiai, patogumo dėlei į tolimas keliones su savimi imdavo... lovą.
1929 m. tarp Aluonos ir Šklėrių surastas vienas didžiausių pirmųjų lietuviškų monetų ir Čekijos karaliaus Vaclovo IV grašių lobis rodo, kad šiuo keliu buvo keliaujama dar priešistoriniais ir ankstyvaisiais istoriniais laikais.

Daugiau apie apylinkes: http://www.atraskrudiskes.trakai.lm.lt/marsrutai/valdovu-ir-pirkliu-keliu-po-700-metu/lankytinos-vietos/