Lobis yra PET tipo, paslėptas Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios teritorijoje ir skirtas Valkininkų miesteliui bei jo kultūriniam paveldui.
Mokslininkų teigimu, Valkininkai – vienas ryškiausių lietuvių liaudies medinės architektūros urbanistikos kompleksų. Valkininkų planas yra archajiškas, reliktinis, autentiškas. Vaikščiodami pastebėkite, kad jis kiek primena Vilniaus rotušės aikštės planą. Aikštę puošia Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Vaikščiodami medinių trobų apsuptos aikštės akmeniniu grindiniu, galėsite įsivaizduoti, jog atsidūrėte XVI amžiuje, nes kaip tik tada ši aikštė ir pradėjo formuotis.
Miestelio vardas tikriausiai sudarytas iš dviejų sandų: šaknies valk- ir priesagos -inink-. Tačiau sunku pasakyti, ką reiškia šaknis. Arti Valkininkų nėra nei upės, nei ežero, kurios vardas būtų Valka, Valkys ar pan. Tad tikriausiai tai vedinys iš kokio kito geografinio objekto – miško, balos, pievos ar pan., mat Pietų Lietuvoje yra ne viena pieva, miškas ar laukas, vadinamas Valka, Valkos ir panašiai. Kita vertus, vietovardį galima sieti ir su bendriniu žodžiu valkininkas, kuriuo vadinami XV–XVI a. LDK valstiečiai, atlikdavę dvaro prievolę – valką.
Valkininkų vietovė minima nuo XIV a. (manoma, kad 1387 m. Jogailos rašte Skirgailai). 1418 m. minimas Valkininkų dvaras (karališkasis) ir miestelis, 1503 m. Valkininkų valsčius, 1516 m. miestas, nors Magdeburgo teises gavo tik 1571 metais.
Prie Valkininkų 1700 m. vyko Sapiegų ir prieš juos susivienijusių Lietuvos bajorų, vadovaujamų Oginskių, mūšis — Valkininkų mūšis. Sapiegos šį mūšį pralaimėjo ir prarado Lietuvoje turėtą hegemoninę padėtį.
Valkininkų herbas:
Valkininkų aikštėje taip pat buvo filmuojamas filmas „Tvano nebus“ (2020) – asmenine režisieriaus Marato Sargsyano patirtimi paremtas vizualinis epas, jautriai atskleidžiantis karo nuovargį ir beprasmybę. Premjerą Venecijos kino festivalyje turėjusiame filme pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Valentinas Masalskis.
Bažnyčia yra Romantizmo laikotarpio (1823–37, 1898 išplėsta), fasaduose – 5 medinės barokinės skulptūros (18 a.), yra varpas (nuliedintas 1867), vertingų 18 a. antros pusės–19 a. paveikslų, monstrancija (19 a.), barokinė taurė (18 amžius).