Žemaičių Naumiesčio holokaustas
Tai trečiasis holokausto paminklas Šilutės rajone. Tai buvęs Tauragės apskrities miestelis. 1860 m. jame buvo 165 namai su 1 600 gyventojų, kurių nemaža dalis buvo žydai. 1908-1912 m. prekyba ir krautuvės daugiausia buvo žydų rankose („Mūsų Lietuva“, T. IV, p. 231-233).
Santykių tarp bendruomenių klostėsi taikiai, nesutarimai iškildavo retai. Tačiau 1939 m. gegužės 3-iąją, turgaus dieną, kilęs pogromas atsiliepė žydų bendruomenei. Neramumus sukėlė konkurencija tarp žydų ir prekybininkų bei Lietuvos pirklių asociacijos „Verslas“. Miestelyje buvo išdaužyti 1 772 langai ir nuniokoti 62 namai, padaryta žala už 8 360 litų. (K. Laukaitytė. „Žydų kultūros pėdsakai Žemaičių Naumiestyje“, http://www.litera/lt/daugiau/214).
Antrojo pasaulinio karo metais žydų miestelyje visai nebeliko. Knyga „Masinės žudynės Lietuvoje (D.2, p. 408) nurodo, kad Šiaudvyčių dauboje, apie 3 km į rytą nuo Žemaičių Naumiesčio gyvenvietės, nužudyta apie 1 000 asmenų. Internete nurodoma, kad tai žydai iš Žemaičių Naumiesčio.
Žemaičių Naumiesčio žydų bendruomenė (220 moterų, senelių ir vaikų) buvo išžudyti 1941 m. liepos 19 dieną Šiaudvyčių dauboje, nurodyta K. Laukaitytės. Vėliau nužudyta keletas kalinių grupių, atrinktų per akcijas iš Macikų darbo stovyklos (Esther Herschman-Rechtšafner), todėl ir susidarė iš viso net apie 1 000 asmenų, nužudytų Žemaičių Naumiestyje. Tiek žydų tikrai negyveno Žemaičių Naumiestyje. Neveltui ant paminklo yra ir užrašas, kad čia nužudyti ne tik žydai, bet ir lietuvių bei rusų tautybės žmonės.
