LT:
Mane labai domino ši Lietuvos vieta, todėl norėčiau ja pasidalinti ir su jumis.
Puntukas – antras pagal dydį riedulys Lietuvoje, valstybės gamtos paminklas. Jis yra apie 5 kilometrus į pietus nuo Anykščių, kairiajame Šventosios upės krante. Šalia Puntuko įrengtas medžių lajų takas per Anykščių pušyną. Jis buvo laikomas didžiausiu akmeniu Lietuvoje iki Barstyčių akmens atradimo Skuodo rajone 1957 m.
(https://lt.wikipedia.org/wiki/Puntukas)
Kilmė: Puntukas yra ledynų paklydimas – jį paskutiniojo ledynmečio (XVIII–XII tūkst. pr. Kr.) ledynai atnešė tikriausiai iš Suomijos. Jis yra 6,9 metro (23 pėdų) ilgio, 6,7 m (22 pėdų) pločio ir 5,7 m (19 pėdų) gylio (įskaitant 1,5 m (4 pėdos 11 colių) po žeme). Naujausiais duomenimis, jis sveria apie 446 tonas. Jis pagamintas iš Rapakivi granito. Jo rausvoje masėje yra dideli kalio lauko špato kristalai, apsupti žaliais oligoklazės žiedais.
(https://lt.wikipedia.org/wiki/Puntukas)
Rapakivi granitas
jam būdingi dideli, apvalūs ortoklazės kristalai, kurių kiekvienas turi oligoklazės (įvairios plagioklazės) kraštą. Įprastos mineralinės sudedamosios dalys yra ragų mišinys ir biotitas. Pavadinimas dažniausiai buvo vartojamas kaip tekstūrinis terminas, reiškiantis plutoninių (intruzinių) uolienų plagioklazės apvadus aplink ortoklazę. Rapakivi yra suomių „rapa“ (kuris reiškia „purvas“ arba „smėlis“, o „rapautua“ reiškia „ardyti“) ir „kivi“ (tai reiškia „akmuo“) junginys dėl skirtingų šiluminio plėtimosi koeficientų. komponentas dėl mineralų, atviras rapakivis lengvai skyla ant smėlio. Rapakivi pirmą kartą aprašė suomių petrologas Jakobas Sederholmas 1891 m. Nuo tada pietinės Suomijos rapakivi granito intruzijos buvo tipiška šios granito veislės vietovė.
(https://en.wikipedia.org/wiki/Rapakivi_granite)
Kalio lauko špatas
Kalio lauko špatas, taip pat K lauko špatas, yra mineralų grupė iš tektosilikatų departamento. Kalio lauko špatai yra triklininiai (triclinic) ir monoklininiai (monoklininiai), kalio aliumosilikatai (aliumosilikatai). Svarbiausias kalio lauko špato mineralinis tipas yra ortoklazas, kuris yra vidurinis polimorfinės sanidino serijos narys – mikroklinas. Tiek mikroklinas, tiek ortoklazė, tiek sanidinas turi cheminę formulę KAlSi3O8, o sanidinas turi tam tikrą Na2O mišinio kiekį. Taip pat kiti mineralai iš kalio lauko špatų grupės keičiasi į albitą, tada kalbame apie kalio natrio lauko špatus, taip pat šarminius lauko špatus. Pavyzdžiui, anortoklazėje yra nuo 5 iki 40% ortoklazės, anortito kiekis neviršija 5%. Kartais nurodomas ir 70-30% ortoklazės, 30-70% albito kiekis, susidaro iš magmų, turinčių daug silicio, o tai atitinka rūgštines magmas, arba metamorfozė iš kitų mineralų, dažniausiai iš žėručio. Paviršiaus sąlygomis, kaip ir visi kiti lauko špatai, yra labai nestabilus ir virsta molio filosilikatais, dažniausiai kaolinitu. Ortoklazas susidaro iš daug silicio turinčių magmų, atitinkančių rūgštines magmas, arba metamorfozei iš kitų mineralų, dažniausiai iš žėručio. Paviršiaus sąlygomis, kaip ir visi kiti lauko špatai, yra labai nestabilus ir virsta molio filosilikatais, dažniausiai kaolinitu.
(https://cs.wikipedia.org/wiki/Draseln%C3%BD_%C5%BEivec)
Oligoklasė
yra tipiškas uolienas formuojantis mišrus kristalas ir susidaro magmatiškai granite, sienite, andezite arba pegmatite arba metamorfiškai gneise ar migmatite. Įprastas kristalas iš plagioklazės grupės, pavyzdžiui, albitas arba anortitas. Todėl jis priklauso natrio-kalcio lauko špatų grupei. Iki 2009 m. Tarptautinė mineralų asociacija jį įtraukė į tarpinį narį, tačiau ji nėra laikoma atskira mineralų rūšimi ir kai kuriuose šaltiniuose yra laikoma albitų įvairove. Jį sudaro 70-90% albito ir 10-30% anortito, kurio cheminė sudėtis yra Na,Ca(Si,Al)4O8. Jis kristalizuojasi trikloninėje kristalų sistemoje ir paprastai yra įterptas į granuliuotus mineralų agregatus formuoja nuo stulpelių iki lentelių kristalų , yra labiau paplitęs.Dvyniai pagal skirtingus įstatymus.Savitasis svoris 2,64 su skirtingomis spalvomis iki raudonos, žalios arba įvairiaspalvės, priklausomai nuo pašalinių priemaišų. Būna granituose, sienituose, diorituose, gneisuose, porfiruose, trachituose ir andezituose.
(https://cs.wikipedia.org/wiki/Oligoklas)
1943 metais skulptorius Bronius Pundzius 10-osioms žūties metinėms per transatlantinį skrydį su Lietuva išdrožė Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paskutiniųjų testamentų portretus ir citatas, skulptūros kūrimo procesas truko apie 180 dienų, skrydžio 10-mečio proga.
(https://lt.wikipedia.org/wiki/Puntukas)
Originali gando versija:
Puntuko akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir nieko negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveno Anykštos giminė, nei vargo, nei bado nematė. Nelabieji ir prisiartinti prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės, ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakė jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir šiaip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: "Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant pirkios raganos!". Nuėjo vízum nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nei krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu apsipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė milktis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: - Neškite, vaikučiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą - akmuo pajudėjo, griebė antrą - nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą - virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, sázka ėmė nešti. Baisiai neapkečia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko Puntuko niekas nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti.
(https://parsifal.pixel-online.org/legend_view.php?id_legend=MTM=&ref=lithuania)
Alternatyvi gando versija:
Vietiniai pasakoja, jog Puntukas anksčiau buvo miške, tačiau jako žmonės pastatė bažnyčią ant kelio kuriuo vaikščiodavo Velnias, požemių valdovas labai supymiko ir bažnyčią Puntuko akmeniu. Pajudinti akmenį Velniui kainavo daug jėgų, taciau padedamas piktųjų dvasių ir nelabųjų jis pradėjo nešti akmenį. Jie dirbo nakčia ir slaptomis. Vis dėl to, vos tik pasiekus miško pakraštį pasirodė pirmiejį ryto aušros saulės spinduliai rytuose ir pragydo gaidys. Velnias ir jo pagalbininkai taip išsigano, jog metė Puntuko akmenį, ten kur jis stovi ir dabar, bei kiek įkabindami pabėgo.
(https://parsifal.pixel-online.org/legend_view.php?id_legend=MTM=&ref=lithuania)
Klausimai:
1. Kokios spalvos yra riedulys?
2. Savais žodžiais apibūdinkite riedulio paviršių.
3. Kokia tai uola? Magminiai, metamorfiniai ar nuosėdiniai?
4. Riedulyje yra daug kalio lauko špato kristalo. Įveskite jo padengimo procentą ant paviršiaus.
5. Pasirenkama: nufotografuokite save arba savo slapyvardį ir pridėkite nuotrauką prie logotipo.
Atsiųskite man atsakymą per geocaching pranešimų centrą ir galėsite užregistruoti savo radinius. Jei kas negerai - pranešiu.
(https://lietuvosgamta.lt/gamtos-objektas/akmuo-puntukas/)
EN:
I was very interested in this place in Lithuania, so I would like to share it with you.
Puntukas is the second largest boulder in Lithuania, a state natural monument. It is located about 5 kilometers south of Anykščiai, on the left bank of the Šventoji river. A treetop path through the Anykščiai pine forest has been installed near Puntuk. It was considered the largest stone in Lithuania until the Barstyčiai stone was discovered in Skuodas district in 1957.
(https://lt.wikipedia.org/wiki/Puntukas)
Origin: Puntukas is a glacial drift - it was probably brought from Finland by the glaciers of the last ice age (18th-12th thousand BC). It is 6.9 meters (23 ft) long, 6.7 m (22 ft) wide and 5.7 m (19 ft) deep (including 1.5 m (4 ft 11 in) underground). According to the latest data, it weighs about 446 tons. It is made of Rapakivi granite. Its pink mass contains large crystals of potassium feldspar surrounded by green rings of oligoclase.
(https://lt.wikipedia.org/wiki/Puntukas)
Rapakivi granite
it is characterized by large, rounded crystals of orthoclase, each with a rim of oligoclase (a variety of plagioclase). Common mineral constituents include hornblende and biotite. The name was most commonly used as a textural term for plagioclase rims around orthoclase in plutonic (intrusive) rocks. Rapakivi is a combination of the Finnish "rapa" (which means "mud" or "sand" and "rapautua" means "to break down") and "kivi" (which means "stone") due to different coefficients of thermal expansion. component due to the minerals, the open rock breaks easily on the sand. Rapakivi was first described by Finnish petrologist Jakob Sederholm in 1891. Since then, the Rapakivi granite intrusions of southern Finland have been the typical locality of this granite variety.
(https://en.wikipedia.org/wiki/Rapakivi_granite)
Potassium feldspar
K-feldspar, also known as K-feldspar, is a group of minerals from the tectosilicate department. Potassium feldspars are triclinic (triclinic) and monoclinic (monoclinic), potassium aluminum silicates (aluminosilicates). The most important mineral type of potassium feldspar is orthoclase, which is the middle member of the polymorphic sanidine series, microcline. Both microcline, orthoclase, and sanidine have the chemical formula KAlSi3O8, and sanidine has some admixture of Na2O. Also, other minerals from the potassium feldspar group change to albite, then we are talking about potassium sodium feldspars, as well as alkali feldspars. For example, anorthoclase contains from 5 to 40% orthoclase, the amount of anorthite does not exceed 5%. Sometimes 70-30% orthoclase, 30-70% albite content is also indicated, formed from magmas rich in silicon, which corresponds to acidic magmas, or metamorphosed from other minerals, usually from mica. Under surface conditions, like all other feldspars, it is very unstable and transforms into clay phyllosilicates, usually kaolinite. Orthoclase is formed from silica-rich magmas corresponding to acidic magmas, or metamorphosed from other minerals, usually mica. Under surface conditions, like all other feldspars, it is very unstable and transforms into clay phyllosilicates, usually kaolinite.
(https://cs.wikipedia.org/wiki/Draseln%C3%BD_%C5%BEivec)
Oligoclase
is a typical rock-forming mixed crystal and occurs magmatically in granite, syenite, andesite or pegmatite, or metamorphically in gneiss or migmatite. A common crystal from the plagioclase group, such as albite or anorthite. Therefore, it belongs to the group of sodium-calcium feldspars. Until 2009 The International Mineral Association lists it as an intermediate member, but it is not considered a separate mineral species and is considered a variety of albite in some sources. It consists of 70-90% albite and 10-30% anorthite, with a chemical composition of Na,Ca(Si,Al)4O8. It crystallizes in the triclonal crystal system and is usually embedded in granular mineral aggregates forming columnar to tabular crystals, is more common. Gemini according to different laws. Specific gravity 2.64 with different colors to red, green or multicolored depending on foreign impurities. Occurs in granites, syenites, diorites, gneisses, porphyries, trachytes and andesites.
(https://cs.wikipedia.org/wiki/Oligoklas)
In 1943, sculptor Bronius Pundzius carved portraits and quotes from the last testaments of Lithuanian pilots Steponas Darius and Stasios Girėnas for the 10th anniversary of their death during a transatlantic flight with Lithuania. The process of creating the sculpture lasted about 180 days, on the occasion of the 10th anniversary of the flight.
(https://lt.wikipedia.org/wiki/Puntukas)
The original version of the rumour:
The Puntuk stone used to lie deep in the forest. No one knew or heard anything about him. At the time where the Anykščiai River flows into the Šventoji River, Anykšta's family lived. Anykšta's family lived well, they saw neither hardship nor hunger. The poor could not get close to that family. Mother Anykšta was a powerful witch. She had a magical sign, which upon seeing the unlucky birds would shake the ground. The evil spirits were angry with mother Anykšta, her family, and once the oldest evil spirits thought to finish her off, to cover her purchase with a stone. Nelasis called his nephew and ordered him to do the job. Anyway, the little boy tried to lift that stone, and anyway, the stone didn't break. The nephew ran to his grandfather and cried and complained that he could not move the stone. Then the old nelabasi sent his son to do the work. My son tried to do that work, but the stone wouldn't budge. The son came to his father and said that he could not move the stone. The angry old man cried out: "These weaklings have become weak now, they can't lift a small pebble from its place. Look, I'm old, but if I pick up that pebble with one hand, I'll drop it on the witch!". The family of the ill-fated vízum went to that stone. The old man grabbed the stone in a different way, he grabbed it like that, and the stone did not break. He tried to lift the stone once more, but he only sweated, and still nothing came out. The old man got tired and began to wander around. He sees that his son and grandchildren are bursting with laughter. An angry old man whistled, even the leaves fell from the trees. The bad guys ran, like mosquitoes in the forest. The old man says to them: - Carry that pebble, children, and throw it on the witch Anykšta's purchase. asked the poor old man. It surrounded the stone from all sides. Grabbed once - the stone moved, grabbed the second - lifted it from the ground, grabbed it again - lifted it above the trees and, although it was difficult, began to carry the sázka. Dundulis is not terribly jealous of bad people. Whenever he sees them, he immediately fires a fiery arrow at them. Even now, seeing the work of the bad guys, how it will hit them from the clear sky, the bad guys poured in all directions, and the stone fell right there. And people started to call the stone Puntuku. Because such a man Puntukas lived nearby. Wicked and wicked was man. He could not live with people. His mother kicked him out of the house. He made a purchase at the place where the stone fell. He neither feared evil spirits nor respected good ones, but only laughed at others. When a stone fell from the wrong hands, it was directly on Puntuk's purchase. Since then, no one has seen Puntuk, and the stone began to be called by his name.
(https://parsifal.pixel-online.org/legend_view.php?id_legend=MTM=&ref=lithuania)
Alternative version of the rumour:
The locals say that Puntuk used to be in the forest, but the Yak people built a church on the road where the Devil used to walk, and the ruler of the dungeons also destroyed the church with the Puntuk stone. It took a lot of strength for the Devil to move the stone, but with the help of evil spirits and evil spirits, he began to carry the stone. They worked at night and in secret. Nevertheless, as soon as we reached the edge of the forest, the first rays of the morning sun appeared in the east and a rooster crowed. The devil and his helpers were so scared that they threw the Puntuk stone, where it is still standing, and ran away clutching it.
(https://parsifal.pixel-online.org/legend_view.php?id_legend=MTM=&ref=lithuania)
Questions:
1. What color is the boulder?
2. Describe the surface of the boulder in your own words.
3. What kind of rock is it? Igneous, metamorphosed, or sedimentary?
4. The boulder contains a large amount of potassium feldspar crystal. Enter its percentage coverage on the surface.
5. Optional: Take a photo of yourself or your nickname and attach the photo to the logo.
Send me a reply via the geocaching message center and you can log your finds. If something is wrong, I will let you know.
