PASVALIO KRAŠTO ĮŽYMIOS VIETOS
PUŠALOTO SINAGOGA
Lobiukas padėtas šalia Pušaloto sinagogos.
Istorizmo laikotarpio (1860–1914) mūrinė sinagoga yra Pušaloto sen., Pušaloto mstl., Taikos g. 5. Sinagoga – plytinis dviejų aukštų pastatas. Naujoji sinagoga pastatyta 1913 m. vietoj per 1911 m. Pušalotą nusiaubusį gaisrą sudegusios medinės. Pinigai statybai buvo renkami iš Džeksonvilyje (JAV, Floridos valstija) ir kitose vietose įsikūrusių išeivių. Pagrindinėje sinagogos patalpoje stovėjo dvi nedidelės koklių krosnys, kūrenamos žiemą per šalčius. Šioje salėje melstasi per šventes ir šeštadieniais, o kitomis dienomis – nedideliame, gerai šildomame kambaryje. Kieme stovėjo aukšta malkų rietuvė. Priebutyje tekdavo nusiauti batus – su avalyne į sinagogą nieko neįleisdavo. Žydai meldėsi triskart per dieną, pratino melstis berniukus, ir tai jie paklusniai vykdė. Sinagoga buvo ne tik dvasinio, bet ir kultūrinio, visuomeninio žydų gyvenimo centras. Kitaip negu katalikų bažnyčiose, sinagogoje vykdavo bendruomenės susirinkimai. Po Antrojo pasaulinio karo Pušaloto sinagoga, kaip ir dauguma žydų maldos namų, tapo gamybinės paskirties objektu. Vienu metu joje veikė konservų fabrikėlis, vėliau – dirbtinių odų cechas. Atkūrus nepriklausomybę, sinagoga grąžinta negausiai – žydų bendruomenei. Jos nariams sutikus, šiandien buvusiuose žydų maldos namuose įsikūręs malūnas.