PASVALIO KRAŠTO ĮŽYMIOS VIETOS
PUŠALOTO ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO BAŽNYČIA/PAMINKLAS ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ 1919-1920
Lobiukas padėtas Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios teritorijoje; čia pat yra paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę.
Pušaloto šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pušaloto miestelyje, 6 km į vakarus nuo Pumpėnų. Liaudies architektūros formų.
Istorija. Bažnyčiai 1639 m. paskirta 18 valakų žemės, apie 100 dešimtinių miško. Kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu 1708 m. perstatyta. 1820 m. jai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais. Dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. bažnyčia padidinta.
Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (~1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, pristatė dvi šonines koplyčias, 1882 m. įrengė vargonus (meistras Juozapas Radavičius). XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla.
1855–1862 m. Pušalote klebonavo Antanas Juška (1819–1880). Jis ne tik atnaujino bažnyčią, 1857 m. pastatė kleboniją, bet ir rinko tautosaką. 1896–1912 m. klebonas Jonas Jaskevičius rėmė draudžiamos spaudos platinimą, organizavo slaptas lietuviškas mokyklas, 1898 m. pastatė prieglaudą su parapijos sale.
Architektūra. Bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano (31,5 × 11,5 m), su trisiene apside, bokšteliu. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė.
Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Kapinių teritorijoje stovi paminklas Pušaloto krašto savanoriams. Pastatytas 1929 m. Trikampio formos betoninis paminklas su kryžiumi, ant kurio yra užrašas: „Garbingai žuvę dėl Lietuvos laisvės“. Autorius – kraštietis architektas Vladas Švipas (1900–1965).
1919 m. pavasarį mūšyje su bolševikais ties Bernatonių kaimu (dab. Panevėžio r.) žuvo Joniškėlio partizanų bataliono kariai Juozas Zakarevičius ir Juozas Gasiūnas, dar du – Kazį Skverecką ir Kazį Šidagį – priešai paėmė į nelaisvę ir sušaudė Panevėžyje, dabartinėje Laisvės aikštėje. Nukautųjų kūnai buvo surasti ir pargabenti į Pušalotą tik po kelių mėnesių. Didvyrius iškilmingai palaidojo šventoriuje. 1920 m. pradžioje šalia atgulė savanoris Povilas Baranauskas, kritęs fronte prie Dauguvos.
1928 m. pavasarininkų ir buvusių bendražygių rūpesčiu ant karių kapų iškilo paminklas, vaizduojantis laiptuotą piramidę. Birželio 11 d. į pašventinimo iškilmes atvyko prezidentas Antanas Smetona. Paminklą sukūrė architektas Vladas Švipas, kilęs iš Pušaloto valsčiaus. Paminklo modelis buvo eksponuojamas Paryžiaus pasaulinėje parodoje 1937 m.
Sovietinės okupacijos metais paminklas stovėjo apleistas, nuo jo nuplėšti valstybiniai simboliai, žuvusių karių pavardės. Tačiau niekas neišdrįso brautis į šventorių ir griauti paties paminklo, nes Marijos skulptūrą išniekinęs traktorininkas netrukus žuvo...