PASVALIO KRAŠTO ĮŽYMIOS VIETOS
NIŪRKONIŲ ŠV. ALOYZO KOPLYČIA
Lobiukas padėtas Niūrkonių šv. Aloyzo koplyčioje.
Niurkonių šv. Aloyzo koplyčia – koplyčia, esanti Pasvalio rajone, Lavėnų kaimo pietiniame pakraštyje, apie 5 km į vakarus nuo Pumpėnų, netoli Lėvens upės. Patogiausia pasiekti pasukus iš kelio Linkuva–Joniškėlis–Pumpėnai, pro Lavėnų dvarą, toliau už jo – apie 1,5 km lauko keliu. Pakeliui iš kairės pravažiuojamas dirbamame lauke stūksantis senas bokštas.
Tai yra viena gražiausių vėlyvojo klasicizmo koplyčių Lietuvoje. Autorius – architektas Julijus Grosas. Tai ne tik architektūros, bet ir istorijos paminklas 1794 m. (Kosciuškos) sukilimo garbei – ko gero, vienintelis visoje Lietuvoje. Iš koplyčios atidarymo aprašymo matyti, jog koplyčią pastatė Tado Kosčiuškos įpėdinio Tomo Vavžeckio (Tomasz Wawrzecki) brolis, generolas Juozapas Vavžeckis. Niurkonių koplyčia yra Tomo Vavžeckio memorialas, pastatytas jo atminimui pagerbti.
Už koplyčios altoriaus, iš lauko pusės yra rūsys. Jame palaidoti fundatoriai ir jų giminės: generolas Juozapas Vavžeckis, Siesickis, Juozapas Kazakauskas, Kazakauskienė (motina), Tokailienė, Tokailaitė, Janina Hopenaitė. Palaidojimai pokaryje ir vėliau išdraskyti ir išniekinti. Dvarininkų Kazakauskų pastangomis koplyčioje buvo įvesti šv. Aloyzo atlaidai (birželio 21 d.), kurie dabar atnaujinti.
Istorija. Kažkada buvusį Niurkonių kaimą su 28 trobomis žymi tik prieš beveik 200 metų statyta koplyčia čia gyvenusiems dvarininkams Vavžeckiams atminti. Niurkonių koplyčia atidaryta 1828 m. gruodžio 27 d. Fundatorius – Niurkonių dvaro savininkas Juozapas Vavžeckis. Gavęs dvarą kaip žmonos kraitį, jis pertvarkė, pastatė naujus rūmus, o parko pakraštyje – koplyčią. Ji skirta vieno iš 1794 m. sukilimo vadų generolo Tomo Vavžeckio atminimui. Laikantis religinių kanonų, koplyčioje buvo patalpintas šv. Tomo paveikslas, koplyčia buvo atidaryta Tomo Vavžeckio vardinių dieną.
Architektūra. Šventorius ilgo stačiakampio plano. Išilginėje ašyje išraiškingus vartus ir koplyčią jungia takas. Prie tako į koplyčią pastatyta verkiančio angelo statula. Į rytus nuo koplyčios stovi keturkampė dviejų aukštų varpinė. Šventorius aptvertas akmens mūro tvora, aplink apsodintas aukštaūgiais medžiais, dominuojančiais tuščiame lygiame vietovaizdyje.
Statinys pasižymi įdomiomis, klasicizmui būdingomis formomis, įdomia sienų faktūra. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, paviršiuje išdailintos smulkiais akmenėliais. Pagrindinio fasado siena tinkuota. .
Koplyčia nedidelio tūrio, stačiakampė, vienanavė. Presbiterijos dalyje įrengti du aukštai, po ja – skliautuotas rūsys fundatorių šeimos palaikams. Viduje šonines sienas skaido piliastrai su lapeliais puoštais kapiteliais. Stogas dengtas čerpėmis. Vidų puošė skaldos mozaika – unikalus šio meno pavyzdys, taip pat didelio formato ant drobės pieštas Dievo Motinos paveikslas ir ant šoninės sienos kabojęs šv. Tomo paveikslas, pieštas ant audinio.