Andulių-Ėgliškių piliakalnio kompleksas, dar vadinamas Švedkalniu, Piltimi, yra Ėgliškių k., Dangės (Akmenos-Danės) kair. krante ir jos intako Šaltupio (Kapupio) deš. krante esančiame aukštumos iškyšulyje. Archeologinėje literatūroje vadinamas Andulių, nes po 1944 m. buvo išnykusio Andulių k. žemėje.
Ant piliakalnio stovėjo istorinė Kretingos (Cretyn) pilis, kuri priklausė kuršių Mėguvos žemei, XII–XIII a. buvo jos politinis ir administracinis centras. Manoma, jog pilyje rezidavo Kretingos apygardos vyresnysis, o vėliau – Mėguvos žemės kunigaikščiai. Pilis su pilies apygarda pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1253 m., tačiau jau kaip Livonijos ordino užkariautų kuršių žemių dalis.
Į vakarus nuo piliakalnio, už iškastos griovos, išlikęs kyšulys, vadinamas Perkūno kalnu. Pasakojimai mena, kad čia buvusi pagonių šventykla, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo apeiginis akmuo, vadinamas Apierų akmeniu.
Greta piliakalnio dar yra senosios Andulių evangelikų liuteronų kapinės, kurios mena vėlesnius amžius ir liudija šios vietos svarbą vietos bendruomenei. Čia ilsisi ir XIX–XX a. žmonės.
Atvykę prie piliakalnio, pirmiausia stabtelėkite prie informacinio stendo – čia rasite trumpą vietos istoriją. Lankytojų dėmesį turėtų patraukti ir ažūrinė kalviška kompozicija stendo apačioje, sukurta pagal autentišką radinį iš šalia esančio Ėgliškių-Andulių kapinyno. Tai – vikingų laikų ažūrinė segė su keturiais, besirangančiais žalčiukais. Leiskite žvilgsniui nusileisti žemyn, kur tarp žolės, šaknų ir žemės paviršiaus slepiasi jūsų ieškoma slėptuvė.