Seniai, kai Kretinga dar buvo mažas miestelis, o aplink plytėjo tankūs miškai, šioje vietoje nebuvo jokio tvenkinio — tik pelkėta žemė ir siauras takas, kuriuo eidavo vietiniai.
Pasakojama, kad vienas vienuolis iš netoliese esančio Kretingos dvaras vieną vakarą grįždamas pametė mažą medinę dėžutę. Joje buvo saugomas paslaptingas daiktas — sakoma, kad jis galėjo „rodyti kelią tiems, kurie pasiklydę“.
Po kelių dienų toje vietoje pradėjo kauptis vanduo. Iš pradžių mažas, beveik nepastebimas, bet laikui bėgant susiformavo tvenkinys. Vietiniai pastebėjo keistą dalyką — rūke prie vandens kartais matydavosi siluetas, tarsi kažkas vis dar ieškotų prarastos dėžutės.
Taip atsirado trečiasis prūdas.