Fortas buvo aprūpintas ventiliacijos sistema bei elektros energija. Forto elektrinės pagaminama elektra buvo tiekiama į visus forto kazematus ir naudojama patalpoms apšviesti, ventiliatorių darbui, vandeniui pumpuoti iš šulinių, taip pat grioviams apšviesti naktinės gynybos metu. Forto ginkluotė susidėjo iš 28 lengvųjų patrankų, keturiolikos 57 mm kaponierinių patrankų, 4 varinių mortyrų ir keturių Maksimo kulkosvaidžių.
I pasaulinio karo metais fortas praktiškai nenukentėjo. Pokario metais jo teritorijoje įsikūrė miesto kalėjimo filialas, 1940–1941 metais – NKVD kalėjimas. 1941–1944 metais forte veikė mirties stovykla, kurioje buvo masiškai naikinami žydų tautybės žmonės iš Lietuvos ir kitų Europos šalių. Po to kurį laiką fortas buvo naudojamas žemės ūkio produkcijai saugoti. Naują forto istorijos puslapį atvėrė muziejaus įkūrimas 1958 metais. Šiuo metu forte įsikūręs respublikinės reikšmės Kauno IX forto muziejus, kuriame veikia įvairios tematikos ekspozicijos. Dvi muziejaus salės panaudotos Kauno tvirtovės bei Pirmojo pasaulinio karo istorijos ekspozicijoms. Fortas aktyviai restauruojamas, visi kazematai lankomi lankytojų.
