Juodupes miestelis - Rokiškio rajono savivaldybes seniunijos centras, isikures prie Juodupes ir Vyžuonos upiu santakos. Manoma, kad 1769 m. minimas Pajuodupio muitines postas yra dabartines Juodupes pradžia. Pradejo augti XX a. pradžioje, kai 1907 m. Oskaras Trejus, nuomaves iš grafu Pžezdzieckiu sena maluna, jame ikure vilnu verpykla, karšykla, o po to itaise ir audimo stakles. Juodupes audiniai pradejo garseti dar iki Pirmojo pasaulinio karo. 1931 m. Trejaus firmai bankrutavus, jos turta pereme „Nemuno" bendrove. Gamyba vel pradejo augti, iš nedideles dirbtuves išaugo vilnoniu audiniu fabrikas „Nemunas", dabar uždaroji akcine bendrove „Baltic Mills". Dar 1956 m. prie fabriko išaugusiai gyvenvietei buvo suteiktos miesto tipo gyvenvietes teises; 2002 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu pavadinta Juodupes miesteliu.Juodupes Aušros Vartu Dievo Motinos bažnycia pastatyta 1938 m. ant kalvos, kuri virš juros lygio iškilusi 125 metrus. 1944 m. besitraukdami vokieciai bažnycia sudegino. Parapijieciai irenge bažnycia klebonijos daržineje. Šiuo metu ant užtvenkto Vyžuonos skardžio glaudžiasi maža, jauki medine bažnytele. Klebono rupesciu puikiai sutvarkyta bažnycios aplinka, rengiami parapijos namai.
Rusu sentikiu bendruomene žymima Lietuvoje nuo 1795 m. Po treciojo Žecpospolitos pasidalijimo, Lietuvai tapus Rusijos provincija, ši pavadinta Šiaures vakaru kraštu. Tuo metu prasidejo didžioji kolonizacija. Nepaklusnus rusai buvo prievarta keldinami i Šiaures Vakaru krašta, o lietuviai vežami i Rusija.
Dabartiniai Maineivu sentikiu maldos namai po sugriovimu atstatyti 1945 metais, šiuo metu tvarkingai prižiurimi sentikiu bendruomenes.
Ambulatorija Juodupeje ikurta 1945 m. privaciame Milaknio name. 1987 m. pastatyta ambulatorija kartu su vaistine ir dviem butais darbuotojams. Ligonine ikurta 1956 m., o 2000 m. uždaryta.
Paštas Juodupeje veikia nuo 1947 m. 1971 m. pastatytas naujas pašto pastatas.
Kulturos namai (iki 1944 m. - Šauliu namai ) per kara sudege. Nuo 1950 m. iki 1970 m. kulturos namai buvo viename iš fabriko „Nemunas" pastatu. 1970 m. fabrikas „Nemunas" pastate naujus kulturos namus. 2001 metais seniunijai nupirkus kulturos namus, juose isikure ir meninio lavinimo centras.
Vaiku darželis isikures nuo 1954 metu, 1963 m. pastatytas naujas darželio pastatas. Viename iš vaiku darželio korpusu yra miestelio biblioteka, teikianti interneto paslaugas gyventojams.
Juodupes pradžios mokykla ikurta 1927 m. Joje mokesi 100 vaiku. Nuo 1953 m. vidurine mokykla. Pirmoji abiturientu laida išleista 1957 m. 1961 m.., 1963 m. ir 1965 m. pastatomi priestatai. 1979 m. pastatytas paskutinis priestatas su sporto sale, valgykla, irengiamas stadionas. Nuo 2005-09-01 gimnazija išgryninama, gimnazijoje bus tik dalykines sistemos klases. Juodupeje atsiranda nauja ugdymo institucija - Juodupes pradine mokykla-darželis su Juodupes darželio ir Onuškio skyriais.
Paminklas
Rokiškio rajono Juodupes seniunijoje buvo tvarkomos raudonarmieciu, Antrojo pasaulinio karo dalyviu, kapines. Lešu tam skyre Rusijos ambasada Lietuvoje - sovietiniu kariu amžinojo poilsio vietos buvo tvarkomos ir kituose rajonuose bei miestuose. Rusijos ambasados rupesciu del savo kraštieciu atminimo iamžinimo niekas per daug ir nesistebi. Taciau tai, kas buvo užrašyta ant restauruoto paminklo Juodupeje rusu bei lietuviu kalbomis, šokiravo ne viena žmogu.
Užrašas skelbe: "Amžina garbe didvyriams, kritusiems del musu Tevynes laisves ir nepriklausomybes 1941-1945 m." Tokiu teiginiu labai piktinosi buve tremtiniai, politiniai kaliniai, partizaninio judejimo dalyviai, 1991-uju sausi gyne parlamenta, Vilniaus televizijos bokšta nuo okupantu išpuoliu. Jeigu tiketume ant paminklo parašytais žodžiais, raudonarmieciai Lietuvai 1941-1945 metais iškovojo laisve ir nepriklausomybe. Atrodo, kad nebuvo tremties, Sibiro "gulagu", kad kovose su enkavedistais, stribais ir kitokio plauko "išvaduotojais" nežuvo tukstanciai partizanu.
Pasipiktine žmones kreipesi i žiniasklaida, raše ivairioms instancijoms reikalavimus ištaisyti klaidinanti, tiesos neatitinkanti, netgi žeidžianti užraša. Kažkas net užtepe juodais dažais užrašo vieta, kur kalbama apie "didvyriu" iškovota laisve ir nepriklausomybe. Aišku, atsirado ir kitaip mananciu juodupieciu, kurie pyko, vadino užrašo dali užtepusiu žmoniu poelgi vandalizmu ir pan. Kai apie sovietu kariu laisve ir nepriklausomybe pradeta skelbti per žiniasklaidos priemones, pagaliau susirupinta ta užraša pakeisti kitu. Prieš tai buvo atsiklausta leidimo Rusijos ambasadoje. Dabar Juodupeje ant paminklo kariu kapinese užrašyta: "Tarybiniams kariams, žuvusiems 1941-1945 m. kare".
Toks užrašas teisingas ir nebežeidžia, neskaudina žmoniu, kovojusiu už Lietuvos laisve ir nepriklausomybe. Kodel imtasi tokiu veiksmu tik tada, kai sujudo sukruto visuomene, pasipyle rašiniai spaudoje, komentarai per televizija ir radija? Kur žiurejo Rokiškio krašto institucijos, atsakingos už istorini ir kulturini pavelda, paminklu apsauga, turincios kontroliuoti panašius darbus ir užrašus?
Vytautas BAGDONAS
http://www.juodupe.lt/
EN
Juodupe (literally: black river) is a small town in Rokiškis district municipality, Lithuania. It is located near the confluence of Juodupe rivulet with Vyžuona not far from the border with Latvia. According to the 2001 census, its population was 2,043.[1] Juodupe received city rights in 1956, but lost them on December 16, 2002 and became a town.[2]
Juodupe started growing around a wool spinning mill, established in an old windmill in 1907. In 1931 the mill went bankrupt and was bought by "Nemunas" company, which resumed operations.[3] During the World War II, the town burned to ground, but was quickly rebuilt. The mill was reconstructed into a large factory, employing over 1,000 people. It almost went bankrupt when Lithuania declared independence in 1990 and severed factory's economic ties with Russia. Today the factory is operated by UAB Baltic Mills and employs over 200 people.[4] Another major employer is a peat extraction company in the nearby Naujasode village.[4]