|
Mokslininkai teigia, kad Kuršiu nerija
Baltijos juros bangos ir vejai suformavo daugiau kaip prieš
penkis tukstancius metu. Ties Sembos pusiasaliu iš
pradžiu susidare plika siaura juros smelio juosta, kuri
pamažu ilgejo. Ilgainiui juros bangos ir sroves suneše
vis daugiau smelio, juosta platejo ir galiausiai atskyre marias nuo
juros.
Kuršiu nerijos pasididžiavimas - smelio kopos –
susidare vejui pustant išdžiuvusi smeli. Vejo genamos
kopos slinkdavo i marias, taip pakrante paversdamos sausuma. Smeliu
užpildama marias nerija platejo, traukesi iš vakaru i
rytus. Šis slinkimas sustojo, kai akmens amžiuje cia eme
augti miškai. Spejama, kad tuo metu Kuršiu nerijoje
apsigyveno ir pirmieji žmones.
XV a. visa Kuršiu nerija buvo apsigobusi žalia mišku
skraiste. Senieji gyventojai medžius laike šventais ir ju
neliete. Veliau žmones medžius pradejo negailedami
kirsti. Miškai ypac nukentejo per Septyneriu metu kara, vykusi
nuo 1756-uju iki 1763-uju. Iškirtus miškus
nebesutvirtintas vejo genamas smelis slinko skersai pusiasalio,
Kuršiu mariu link...
Didžiules kopos savo kelyje palaidojo ne viena pamario
žveju kaima. Spejama, kad Kuršiu nerijoje yra net 14
smeliu užpustytu kaimu. Ju gyventojai kelesi iš vienos
vietos i kita, taciau slenkancios kopos „atsivydavo“
beglius. Slenkancios kopos verte ieškoti budu sustabdyti
ši procesa. Taip atsirado kopagubriai, dirbtinai suformuoti
žmoniu. Veliau paaiškejo, kad geriausiai slenkanti smeli
sulaiko kalnapušiu šaknys.
Kuršiu nerijoje kopas apželdinti pradeta prieš pora
šimtmeciu ir šis procesas tebesitesia iki šiol.
XIXa. antroje puseje slenkanciam smeliui sustabdyti pajuryje
sukurta ištisine apsaugine kopa. Ji apsodinta pajurine
smiltlendre (Ammophila arenaria L.), smiltynine rugiaveide (Elymus
arenarius). Iki 1859m. buvo suformuotas apsauginis pylimas nuo
pietines pusiasalio dalies iki Pervalkos. 1869m. geologo G.
Berendto raginama Prusijos valdžia emesi aktyviau remti J. D.
Titiaus programa. Tais metais buvo kuriamas apsauginis pylimas jau
šiauriau Pervalkos.
Tuo pat metu pradetas Kuršiu nerijos slenkanciu kopu
apželdinimas. Sodintos iš Danijos atvežtos kalnines
pušys (Pinus montana). Ju šaknys geriausiai sulaiko smeli
ir isisavina dregme. 1874m. apsodintas Nidos link slinkes Urbo
kalnas, o kiek veliau ir Angiu kalnas. Po 1897m. apželdintas
ruožas tarp Preilos ir Pervalkos.
1902 - 1910m. pagrindiniai apželdinimo darbai buvo baigti.
Žmogaus rankomis sukurti nauji kraštovaizdžio
kompleksai - apsaugine kopa, kalnapušemis apsodintas
kopagubris. XIXa. pab. - XXa. pr. apželdinimo darbams vadovavo
F. Epfas, L. G. Hagenas, P. Gerhardtas, C. J. Wutzke ir kiti.
J.G. Hagenui atminti 1936 m. Smiltyneje ant to paties pavadinimo
kopos buvo pastatytas paminklas. Hageno Kopos aukštis - 36
metrai. Rašoma, kad ant paminklo buvo lietuviu ir vokieciu
kalbomis iškaltas užrašas "Liudviko Hageno kopu
apželdinimo vadovo atminimui". Taciau šiuo metu yra tik
toks užrašas: "Hagen's Hoh".
Lobiuko dežuteje rasite žurnala,
pieštuka, GSM antena, sov. laiku moneta ir Maxima kosmini
rutuliuka.
P.S. Prašome nekasinėti ir neardyti miško
pakloto...
|
|
The Monument to J.G. Hagen- the one of the
foresters who began to strengthen foredunes of Curonian Spit.
Monument built in 1936 on the Hagen's Dune.
Inside of container you
will find logbook, pencil, GSM antenna, old soviet coin and
Maxima's cosmic bead.
|