Dovilu evangeliku liuteronu bažnycia Traditional Cache
Dovilu evangeliku liuteronu bažnycia
-
Difficulty:
-
-
Terrain:
-
Size: 
(micro)
Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions
in our disclaimer.
1739 m. bažnycia Doviluose statyti buvo numates Prusijos valdovas Frydrichas Vilhelmas I, „nes lietuviai vis dar prastai išugdyti, nesubrandinti krikšcionybei“. [1] Taciau karaliaus nurodymas liko neigyvendintas – 1740 m. jis mire. Veliau Prusijos valdžia atsisake paremti šia iniciatyva, motyvuojant sunkia finansine karališkojo iždo padetimi.
Evangeliškos pamaldos Doviluose pradetos laikyti tik nuo 1784 m. Vienoje mokyklos patalpu irengta nedidele sale pamaldoms. Tikinciuju lešomis konfesinius patarnavimus atlikdavo mokytojas. 1818 m. vykdytos teritorines-administracines reformos metu numatytas parapijos dydis – 5000 žmoniu. Peržengus šia riba parapija buvo dalijama i dvi savarankiškas bendruomenes, nesant tokios galimybes, skiriamas dar vienas dvasininkas.
Pirmuoju pamokslininku 1846 m. atsiustas Klaipedos lietuviu bažnycios diakonas Hermann Leopold Friedrich Hann. Dovilu evangeliku parapija oficialiai pripažinta tik 1854 m. Jai priskirti 35 kaimai, anksciau priklause Klaipedos ir Priekules evangeliku liuteronu parapijoms. 1859 m. i Dovilus atkeltas kunigas Augustas Harner eme rupintis bažnycios statybos reikalais. 7000 taleriu skirta iš Klaipedos ir Priekules parapijose surinkto kaledines rinkliavos mokescio, apskrities „Patronatsmaterialen“ fondo, bendruomene paaukojo 900 taleriu, statybine medžiaga – akmenys – surinkti iš Dovilu apylinkiu. Klaipedos apskrities architektas H. Meyer paruoše bažnycios projekta.
1861 m. liepos 17 d. padetas kertinis bažnycios akmuo, per metus išmuryta bažnycia. Statybos rangovu pakviestas murininkas meistras iš Klaipedos Wossing, statybos darbams vadovavo taip pat klaipedietis murininkas meistras Hallinger.
1862 m. rugsejo 18 d. pašventintas masyvus tašyto akmens muro su plytu intarpais pastatas. Irengti 12 registru vargonai, altoriu puoše „Laiminancio Kristaus“ paveikslas. Sakralinius reikmenis – Biblija, sidabrine taure ostijoms – padovanojo dvarininkas Baronowski iš Šernu, krikštykla – Kintu parapijos dovana. I pamaldas parapijos žmones kviete du varpai. Apie 1862 m. pastatyta klebonija bei naujas mokyklos pastatas. 1944 m. rudeni Raudonosios armijos artilerijos dalinys paverte bažnycia arklidemis, nuniokojo interjera – nuverte altoriu, sunaikino vargonus, šildydamiesi prie laužo kareiviai sudegino suolus, o pasitraukdami dar išdauže ir langus. 1948 m. rugpjucio 5 d. sovietine valdžia iregistravo Dovilu parapija, 1990 m. sausio 29 d. ji pakartotinai iregistruota Religijos reikalu taryboje. 1991 m. sandeliu ir malunu paversta bažnycia gražinta evangeliku liuteronu parapijai. Nuo 1993 m. pradeti restauravimo darbai (projekto autorius Vytautas Šliogeris). 1995 m. gegužes 28 d. ivyko bažnycios atšventinimo pamaldos. [2] 1997 m. Dovilu evangeliku liuteronu bažnycia irašyta i LR nekilnojamuju kulturos vertybiu registra. [3] Kunigo Liudviko Fetingio vadovaujama Dovilu parapija yra viena aktyviausiu istorineje Klaipedos krašto teritorijoje. Pamaldos Dovilu bažnycioje vyksta kas antra sekmadieni. Parapijos kulturine veikla ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje reprezentuoja kunigo suburtas Plikiu ir Dovilu parapiju jaunimo puciamuju instrumentu orkestras „Berželis“. Šis kolektyvas, tesiantis beveik prieš 90 metu Plikiuose ikurtos bendrijos ir choro „Berželis“ istorines veiklos tradicijas, 2004 m. minejo atsikurimo dešimtmeti.
Additional Hints
(Decrypt)
YG: orgbanf
RA: pbapergr