-
Difficulty:
-
-
Terrain:
-
Size: 
(micro)
Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions
in our disclaimer.
The simple cache is located in an area encircled by Žemynos street. Read on about the significance of the name!
Šis paprastas lobis yra paslėptas miegamajame kvartale, kurį juosia Žemynos gatvė. Susipažinkite su gatvės pavadinimo kilme!
BYOP. Please use only one space when signing the log!
Do not log as found if you only saw the container but could not get it! Muggles are part of the challenge!
LT:
Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą. Ji senos kilmės lietuvių ir prūsų Žemės deivė, garbinama labiau negu Žemėpatis, yra kilusi iš Dievų Motinos. Žemėpatis ir Žemynėlė drauge globojo laukus, žemės ūkio vaisius, visą augaliją, javus, gyvulius, sodybą, namus, jų gyventojus.
Aisčių Dievų Motina tapatinama su lietuvių ir prūsų deive Seva, latvių – Žemė Motina, slavų – Živa. Žemės deivės, arba Žemės Motinos, buvo žinomos visoms žemdirbių tautoms. Dievų Motina, greičiausiai, buvo jau deformuota Visatos pramotė, deivė Lada. Indoeuropiečių tautos Žemę laikė ne tik motina, bet ir dangaus dievo žmona. Žemės apvaisinimą mūsų protėviai siejo su pirmojo pavasario griaustinio palietu dievo Perkūno vandeniu – lietumi. Tuo metu išmetamas Perkūno kirvukas, kuriam buvo priskiriama ypatinga vaisingumo galia. Ir Žemė tampanti nėščia. Žemės Motinos vaisingumas buvo siejamas su Saule bei Mėnuliu. Žemė gali gimdyti vaisius tik sąveikaudama su dangumi, t. y. šildant saulei, šviečiant mėnuliui, krintant lietui ar rasai.
Ši sąveika itin ryški statomuose stogastulpiuose, kryžiuose, kuriuose gausu saulės, mėnulio, žvaigždžių, žaibų, lietaus motyvų, taip pat Saulės šilumą bei ugnį simbolizuojančių kryžiukų, augalijos, žiedų, vaisių, javų, gyvulių.
Žemyna esanti deivė, kuri tvarkanti javų derlių ir turinti reikalų su žemdirbiais. Nusikalsdavo Žemynai tas žemdirbys, kuris tingėdavo dirbti, gerai žemės neišpurendavo. Deivė tokio nelaimindavo, jį aplenkdavo, javų neaugindavo, ant kiekvieno žingsnio klupdydavo, nelaimę po nelaimės siųsdavo.
Žemę maitintoją ir rengėją iš didelės pagarbos žmonės įvairiais atvejais bučiuodavo. Dažniausiai bučiuodavo eidami gulti, atsikėlę ar pradėdami įvairius darbus. Bučiuodami Žemę, žmonės kalbėdavo maldas: „Iš Žemelės parėjau, į Žemelę nueisiu“.
Žemę žmonės bučiuodavo svarbiais gyvenimo momentais: nuotaka, išvažiuodama iš savo tėvų namų, pabučiuodavo tėvui rankas, paskui atsiklaupus pabučiuodavo pastalėje Žemę ir visus keturis stalo kampus, sakydama: „Sudie, juodoji Žemele, mano nešiotojėle. Bėginėjau maža būdama, bučiavau tave rytas vakarėlis“; išvykstant kam nors iš šeimos į kelionę, visi atsiklaupę melsdavosi, o paskui pabučiuodavo Žemę, tikėdami, kad išvykstantysis sugrįš sveikas ir gyvas į namus.
Senovėje mūsų protėviai Žemei aukodavo aukas. Dažniausiai tai darydavo pradėdami ir baigdami įvairius žemdirbystės darbus, pradėdami ir baigdami statyti namus, kurdami gyvenvietes ir pan. Prieš pirmąjį arimą šventintu kaušeliu Žemei nupildavo apeiginio alaus ir tik paskui gerdavo patys. Toks alaus nuliejimas ant Žemės reiškė auką deivei Žemynai ir dievui Žemininkui, prisimenant paprotį girdyti Žemę. Žemėpačiui arba Žemynėlei aukota aukos gimimo proga, per sutuoktuves ir laidotuves.
Šaltinis: Wikipedia
EN:
Žemyna (derived from žemė – earth) is the goddess of the earth in Lithuanian mythology. She is usually regarded as mother goddess and one of the chief Lithuanian gods similar to Latvian Zemes māte. Žemyna personifies the fertile earth and nourishes all life on earth, human, plant, and animal. All that is born of earth will return to earth, thus her cult is also related to death. As the cult diminished after baptism of Lithuania, Žemyna's image and functions became influenced by the cult of Virgin Mary.
Žemyna was first mentioned by Jan Łasicki (1582). It was later also described by Mikalojus Daukša (1595), Daniel Klein (1653), Matthäus Prätorius, Jacob Brodowski (1740), and in numerous folk legends, beliefs, and prayers. Prätorius described a ritual, called žemyneliauti, performed at major celebrations (e.g. weddings) or agricultural works (e.g. harvest). The head of the household would drink a cup of beer, but first he would spill some of the drink on the ground and say a short prayer. Then he would kill a rooster or a hen, which would be cooked and eaten by the entire family. Each family member would receive a loaf of bread and say prayers, blessings, and greetings. The bones and other scraps would be sacrificed to the goddess (burned or buried). Other recorded rites included burying bread baked from last crops of prior harvest in a field before new sowing and sacrifice of black piglet. People would also kiss the earth saying a short prayer thanking Žemyna for all her gifts and acknowledging that one day they will return to her. People addressed Žemyna in various affectionate diminutive names and epithets.
The goddess is said to be married to either Perkūnas (thunder god) or Praamžius (manifestation of chief heavenly god Dievas). Thus the couple formed the typical Indo-European pair of mother-earth and father-sky. It was believed that the earth needs to be fertilized by the heavens (rain and thunder). Thus is was prohibited to plow or sow before the first thunder as the earth would be barren.
Source: Wikipedia
Additional Hints
(Decrypt)
Cfvynvpvh fravhavwn