Geocaching lobiukų ciklas prasideda nuo Mituvos ir Nemuno „sąjungos“, čia pat prasideda ir 7 km dviračių takas Jurbarkas – Molynė, įrengtas uostas skirtas švartuotis turistiniams laivams plaukiantiems Nemuno upe. Maždaug už 400 metrų nuo žiočių į Mituvą įteka Imsrės upelis, čia pastatyta mažųjų laivų prieplauka galinti priimti nedidelius turistinius laivelius, katerius ar valtis, čia pat įrengta vaikų žaidimų aikštelė, automobilių stovėjimui skirtos vietos . Priešais dešiniąjame Mituvos krante kadaise buvusio Jurbarko miško pramonės ūkio medienos perdirbimo cecho "Striplaukis" liekanos, tiksliau likusios tik krantinės skirtos baržoms švartuotis ir pasikrauti medienai, o buvusioje "Striplaukio" teritorijoje pradedami statyti individualūs gyvenamieji namai. Dar už 300 metrų senasis baržų uostas, kur atplaukdavo baržos pasikrauti žvyrą iš netoliese eksploatuoto Kalnėnų karjero, vėliau žvyras buvo vežamas iš Greičių ir Smukučių karjerų. Mituvos atkarpa nuo intako į Nemuną iki baržų uosto buvo kažkada dirbtinai išplėsta ir pritaikyta laivybai.
Dar už 300 metrų upę kerta Jurbarko-Šilutės kelio tiltas, šalia neseniai Rusijos ambasados pinigais sutvarkytos ir atnaujintos Antrajame Pasauliniame kare žuvusiems Sovietų Sąjungos kariams skirtos kapinaitės. Paėjėjus apie 300 metrų - pėsčiųjų tiltas vedantis į Jurbarko dvaro parką, esantį kairiąjame upės krante. Čia Vasilčikovai buvo pastate stilingus rūmus, kurie iki šių dienų neišliko, išliko tik vadinamos oficinos (centrinių rūmų sparnai). Pietiniame įsikūręs turizmo inf. centras, šiauriniame veikia Jurbarko krašto muziejus. Šalia stovi cerkvė, kurios dabartinė paskirtis - renginių salė.
Toliau į vakarus, Jurbarko dvaro parko gale, stovėjo kunigaikščio Vasilčikovo dvaro urėdo namai. Netoli nuo jų buvo pastatytas atskiras mūrinis namas dvaro administracijai. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, čia gyveno ir kūrė iškilus tarpukario metų Lietuvos skulptorius Vincas Grybas. Paminkliniame name, kur gyveno skulptorius, veikia Vinco Grybo memorialinė ekspozicija. Muziejuje eksponuojami V. Grybo skulptūrų modeliai, jo surinkti liaudies meistrų darbai, L. Meškaitytės miniatiūrų (faksimilių) ekspozicija, taip pat muziejuje veikiančių vaikų ir suaugusių dailės studijų darbai.
Už 600 metrų aukštupio link, upę apžergęs stovi Bliūdžių tiltas, tai lyg savotiški vartai į (iš) Jurbarką (-o), kurie pasitinka arba palydi vandeniu keliaujančius turistus, čia pat vis dar stovi seno tilto liekanos.
Tolėliau Mituvos pakrantėje įsikūrusi bendrovė „Jurbarko vandenys“ teikianti Jurbarko miestui geriamąjį vandenį.
3,8 km nuo Mituvos santakos su Nemunu prasideda 4 km ilgio Mituvos kilpa, jeigu eiti nuo kilpos pradžios iki galo sausuma tai šis atstumas sudarytų tik 1/12 pačios kilpos ilgio, tai yra maždaug apie 320 metrų. Mituvos kilpa juosia Smukučių šilelį tai yra apie 85 ha plotą.
Kylant link aukštupio į Mituvą, įteka dar vienas upelis, tai Smukausis, tai tarsi riba nuo kurios prasideda Smukučių kaimas ir Smukučių sodai, nors Smukučių sodai formaliai yra Jurbarko miesto dalis, tačiau ten gyvenantys žmonės vis dar registruojami kaip Smukučių kaimo gyventojai.
Apie 6,2 km nuo santakos, Smukučių šilelio ir Smukučių sodų tarpe, 1914 m. veikė Smukučių vandens malūnas, vėliau buvo įkurtas Smukučių profilaktoriumas, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę pastatai ir užtvanka buvo apleisti tik neseniai profilaktoriumo pastatas ir užtvanka buvo atnaujinti, tačiau nuostabaus grožio vieta kol kas nepritaikyta turistų lankymui.
Mituvos kilpa baigiasi ties Jurbarkų miesteliu ir maždaug už 0,8 km ties Jurbarkų hidro elektrinės užtvanka, kurios aukštis 10m., patvankos plotas apie 220 ha baigiasi ir šis lobiukų ciklas.
Nešiukšlinkite, nelaužykite medžių ir krūmų.
Įvertinkite savo galimybes ir nerizikuokite be reikalo, už savo saugumą atsakote Jūs patys.
Sėkmės jums visiems
|