[LT] Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas. Vaizdingais miškais, žaliuojančiomis kalvomis pasipuošusį Alytų juosia 16 km Nemuno kilpa. Ji miestą dalija į dvi dalis. Alytus – miestas parke. Daugiau nei trečdalį miesto teritorijos užima žalieji plotai. Alytuje šiandien gyvena 58 tūkst. gyventojų. Mieste veikia aukštoji neuniversitetinė mokykla Alytaus kolegija. Miestas turi ir jaunimo simfoninį orkestrą „Svajonė“.
Alytus žinomas kaip viena iš Lietuvos sportinio turizmo traukos vietovių. Kasmet mieste organizuojami įvairūs tarptautiniai sporto renginiai. Atnaujinta 5000 žiūrovų vietų turinti Sporto ir rekreacijos centro arena, pritaikyta aukščiausio lygio tarptautinėms varžyboms. Centre esantis 50 m 8 takelių baseinas yra geriausias Lietuvoje. Atnaujintame miesto stadione įrengti lauko teniso kortai. Mėgstantieji aktyvų poilsį gali apsilankyti baseinuose ir saunose, sporto salėse ir klubuose, teniso kortuose, leistis į kelionę Nemunu baidarėmis ar plaustais, pasivažinėti kartingais ar visureigiais, žaisti biliardą, boulingą ar dažasvydį. Aktyvaus poilsio mėgėjams Alytaus miesto savivaldybė įrengė dviračių ir pėsčiųjų takus, slidinėjimo trasas. Važiuojant per visą miestą ir Nemuno pakrante besitęsiančiais dviračių takais galima mėgautis gamtos prieglobsčiu, grožėtis srauniu Nemunu ir pamatyti čia išlikusius praeities objektus. Atsiveria puiki panorama į kitapus Nemuno pūpsantį gražuolį Alytaus piliakalnį, nuo kurio verta pažvelgti į kairiakrančio miesto panoramą. Manoma, kad Alytaus vardas kilęs iš piliakalnio papėdėje tekančio upelio pavadinimo – Alytupis.
Rašytiniuose šaltiniuose Alytus pirmą kartą paminėtas 1377 m. 1581 m. birželio 15 d. Alytui buvo suteikta Magdeburgo teisė ir herbas – balta rožė raudoname fone. Mieste buvo pastatyta rotušė, įrengta turgaus aikštė, stovėjo bažnyčia ir cerkvė, vyko mugės. XIX a. Alytus paskelbtas trečios klasės tvirtove: čia pastatytos trejos kareivinės ir trys tiltai, supilti fortai, nutiesti plentai. Per Pirmąjį pasaulinį karą Alytus tapo apskrities centru. Po Nepriklausomybės kovų (1918–1920 m.) Alytus buvo didžiausias apskrities miestas, visos Dzūkijos kultūros ir švietimo centras. 1932 m. jam suteiktas kurorto statusas. Senųjų pastatų, išsiskiriančių savo architektūra ir statymo maniera, iš to laikmečio išlikę ne tiek jau daug, mat pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis sugriautas beveik visas miesto centras.
Šiandien žalumoje skendintis miestas didžiuojasi savo tradicijomis, kultūra, nepaprasto grožio gamta ir svetingais bei nuoširdžiais žmonėmis.
[EN] Alytus is the largest city of Southern Lithuania and the sixth largest city of Lithuania. Abundant with forests and verdurous hills Alytus is divided by a 16 km winding of the Nemunas River. The lands of Alytus are spread on the both banks of Nemunas River. The river divides the town into right bank town (The First Alytus) and the left bank town (The Second Alytus). It is said that Alytus is named after the runlet Alytupis that runs by the mound side. The first Alytus was mentioned in 1377 in the written historical chronicles. After the seven years the detailed route to Alytus castle is described in Teutonic “The Description of Lithuanian Roads”, this castle defended the main roads to Trakai and Vilnius from crusaders. Eventually the castle developed into the township. In 1581, the 15th of June the King of Poland and the Grand Duke of Lithuania Steponas Batoras announced a privilege according to which Magdeburg law gave Alytus the city rights. Together with city rights Alytus got its coat of arm and self-governance. More than 1000 town-dwellers lived then, a great many of them went into trade typical for the town-dwellers of that time – artisans, innkeepers and tradesmen. Alytus owned market place with buildings for tradesmen and artisans, Church and the Town Hall were built, and fairs took place. Time and again the armies converged on the town, it was destroyed by fire, a plague killed hundreds of people, and hence it did not avoid our country political and historical events. In the XIX century Alytus town became the fortress of the thirds grade, and therefore the three barracks and three bridges were built, strongholds were mound, the roads were paved. Both parts of Alytus divided by the river Nemunas were united into one administrative unit and the town got the status of the centre of the region during the World War I and the German occupation. After Lithuanian’s Independence, the town has started a new period of its existence – Alytus became the county town and the cultural and educational centre of Dzukija region. In 1932 the town was declared the resort. Only few old buildings remain, because during the first days of the World War II, the downtown was severely ruined. Nowadays the town is proud of its traditions, culture, the impressive and unique landscape and its hospitable and sincere people. Alytus is one of the youngest cities in Lithuania according to the age of the population – 21,4 % of population is young people among the 70,000 people. There are 40 nursery schools, secondary schools, vocational training colleges, colleges of music and art, workmanship schools, various trades are taught in the Youth centre. The only non-university Southern Lithuanian higher educational institution – Alytus College is also established in Alytus.