Piliakalnis įrengtas Šešupės kairiojo kranto kyšulyje, santakoje su Uosupėliu (dabar - tvenkinio V krante). Aikštelė keturkampė, orientuota R-V kryptimi, 7 m ilgio, 40 m pločio. Jos V krašte supiltas 45 m ilgio, 3 m aukščio, 16 m pločio pylimas, už kurio iškastas 35 m ilgio, 12 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, apie 15 16 m aukščio (nuo tvenkinio - 10 m).
Šešupė iš R pusės nuplovė didžiąją piliakalnio dalį. R šlaite erozija tebevyksta ir dabar. Piliakalnis apaugęs tankiais lapuočiais.
Į V nuo piliakalnio, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1968 m.). Joje rastas iki 40 cm storio III-XI a. kultūrinis sluoksnis su geležies lydymo krosnelės liekanomis, ūkinėmis duobėmis, lipdyta ir žiesta keramika, gyvulių kaulais, šlaku.
1968 m. V. Daugudis aikštelėje ištyrė 48 m2 plotą, aptiko 60-80 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota, lygia, grublėta ir žiesta keramika, geležiniais strėlių antgaliais, sudegusiais apyrankių, antkaklių, karolių fragmentais, grūdais. Padarius pylimo pjūvį (125 m2) nustatyti 3 jo rekonstrukcijos etapai. Pirmasis 0,6 m aukščio, 1,7 m pločio pylimas supiltas iš smėlingos žemės. Jo viršuje stovėjo medinė užtvara, kuri apie IV a. sudegė. Antras pylimas plūktas iš molio, sutvirtintas rąstais, akmenimis. Jo aukštis siekė 2,2 m, plotis - 10,5 m. Pylimo išorėje iškastas 6 m pločio, 1,3 m gylio griovys, paties pylimo išorinė pusė buvo 8-9 kartus taisyta. Šio pylimo viršuje stovėjusi medinė užtvara vėl sudegė. Paskutinį kartą pylimas paaukštintas iki dabar matomo aukščio užplūkiant molio sluoksnį, išorę sutvirtinant akmenimis, užpilant buvusį griovį. Pylimo vidinėje pusėje stovėjo medinė siena, sukrauta iš 15-30 cm storio rąstų, tarpai tarp kurių buvo užpildyti moliu. Pilis buvo sudeginta puolimo metu.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia - XI a.
