LT - Nedaugelis turbūt žino, jog Kauno miesto teritorijoje yra net keletas dvarų. Vienas iš jų – Linkuvos, kuris stokoja tiek vietinių, tiek Kauno valdžios dėmesio. Norėdami atkreipti lobiautojų dėmesį į šį įdomų objektą, nutarėm sukurti multi lobiuką iš trijų etapų. Pirmasis – Linkuvos kapinės, kuriose yra Marijos Maloningosios skulptūra, kuri čia buvo perkelta iš dvaro sovietmečiu. Antrasis – paties dvaro teritorija. Visi etapai glaudžiai siejasi su Linkuvos dvaro istorija. Finalinis etapas pasirinktas tolėliau nuo dvaro, kad lobio vieta nepatrauktų dvare gyvenančių žmonių dėmesio. DĖMESIO: būkite pasiruošę "gerai" kelio dangai ;-).
EN - There are several manors in Kaunas city territory. One of them – manor of Linkuva. Now it draws not much attention from Kaunas citizens as well as from city municipality. Therefore a multi-cache of three stages was created. First stage – the old cemetery of Linkuva. There is a statue of Merciful Mary, which moved here during soviet times from Linkuva manor. Second stage – the manor itself. All stages are tightly connected to manor of Linkuva and its history. The manor was not chosen as a final point, otherwise the cache could be spotted by the dwellers of the manor. IMPORTANT: be prepare for the "good" road ;-).
LT - Manoma, jog Linkuvos dvaro istorija prasideda dar XVI a. pradžioje. Tuo metu dvaras priklausė bajoru Jonui Vydrai. XVII a. dvaras atiteko Mlodzianovskių šeimai, kurie vėliau jį perleido Jėzuitams. 1773 m. Jėzuitams perėmus, dvaras labai pasikeitė: buvo pastatyti mūriniai rūmai du vandens malūnai, spirito varykla, arklidės, kiti pagalbiniai pastatai. Apie XVIII – XIX a. dvaro istoriją žinoma nedaug, aišku tiek, jog šeimininkai dažnai keitėsi.
Per pirmąjį pasaulinį karą dvaras labai nukentėjo. Žinoma, jog šiame dvare buvo apsistojusi besitraukianti prancūzų kariuomenė. Šį istorijos etapą liudija ant granitinio paminklo prancūzų karių kapinėse esantis užrašas, kuris kelia dviprasmybes: „Grįžtantiems iš Rusijos 1812-1814 m. karo prancūzų kariams, mirusiems Strumilos dvare, atminti. Su pagarba Šilainių kaimo gyventojai“. Strumilų šeimai dvaras priklausė XX a. pr., o oficialiai kapinės yra įvardijamos kaip I p. k. prancūzų karių kapai. 1926 m. vykdant žemės reformą dvaras buvo išparceliuotas. Jo centras (sodyba ir 46 ha žemės) buvo perduoti Kauno arkivyskupijai. Dvaro sodybą savo lėšomis pertvarkė arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas: senąjį svirną perstatė į vasaros rezidenciją, pastatė naują tvartą, likusius pastatus suremontavo, atnaujino sodą, aptvėrė tvora, įrengė šiltadaržius gėlėms ir vynuogėms auginti, nudrenavo Veršvos šlaitą. Sode pastatė Šv. Jono Krikštytojo koplytėlę, Marijos Maloningosios, „Poilsio“ (sėdinčio arkivyskupo) skulptūras, pradėjo statyti Kristaus Karaliaus paminklą, įrengė du fontanus. Prasidėjus pirmai sovietinei okupacijai dvaro sodyba buvo nacionalizuota, arkivyskupui paliekant tik vynuogyną ir patalpas, kuriose leista gyventi. Prasidėjus nacių okupacijai dvaras buvo grąžintas ir 1941 m. spalio 26 d. buvo iškilmingai pašventintas Kristaus Karaliaus paminklas. 1944 m. arkivyskupas pasitraukė į Vakarus, o dvaro sodyba buvo įtraukta į valstybinio žemės fondo rezervą.
1951 m. čia buvo įkurtas Veterinarijos akademijos „Bolševiko“ mokomasis ūkis. Per visą sovietmetį šia iškilo iki dabar riogsantys pagalbiniai ūkio pastatai, dvaro rūmai buvo parversti kontora, sudarkytos skulptūros. 1992 m. pastatus perėmus Kauno savivaldybei dvaro rūmuose buvo privatizuoti butai, o ūkinė dvaro dalį įsigijo bendrovė „Fudo“, kuri nugriovus sovietininius pastatus čia ketino pastatyti senelių globos namus. 1996 m. Veršvos upelio slėnis kartu su Linkuvos dvaro teritorija tapo savivaldybės saugomu Veršvos kraštovaizdžio draustiniu. Dabartinį dvaro ir jo aplinkos vaizdą gadina netik tebestovinčios sovietinės fermos, bet ir naujas ryškų kontrastą sudarantis rūmų priestatas, taip pat nelegalūs gyventojų daržiukai ir šiukšlynai. Tik pavienės ir atsitiktinės talkos šiek tiek padeda išsaugoti patenkinamą dvaro būklę. Nors didelių planų būta – iškeldinus vietos gyventojus ir sutvarkius aplinką, čia galvota įsteigti Šilainių bendruomenės centrą su parku.
EN - It is thought, that history of Linkuva manor dates back to beginning 16th century. Back then it belonged to a nobleman named Jonas Vydra. In 17th c manor was a part of Mlodzianovski family, later it was donated to Jesuits, till 1773. Since then there were built: palace of stone, two water millhouses, distillery, stables and some other buildings. During 18th-19th the owners of manor changed consistently.
During the IWW manor was devastated. French soldiers were staying there and this is proved by a memorial in cemetery of Šilainiai, but it is a little bit confusing: “For the memory of returning French soldiers in 1812-1814, who died in Strumila manor. Respectfully, dwellers of Šilainiai”. Mistake is, because Strumila was the owner of manor in 20th century, not in 19th and officially the cemetery is named as from IWW.
Since 1926, the manor was transferred to Kaunas archbishopric, but in 1944, when Kaunas archbishop fled from soviet oppressions, the manor was taken in care of soviet government. During soviet times, manor was used for various purposes, not connected to its original one. Of course, the buildings were devastated, and after 1992 they were returned in a bad condition. Nevertheless, private apartments were installed and till now, the main building is used by private dwellers.
