Bernardinų kapinės

Vartai

Užrašas Non omnis moriar

Rašytojo ir istoriko Liudviko Sobolevskio (1791—1830) kapasBernardinų kapinės – kapinės Vilniaus Užupyje, Vilnios dešiniajame krante, svarbus istorinis – kultūrinis objektas. Plotas 3,6 ha.^[1]

Istorija

Laikrodis

Įsteigtos Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu 1810 m. Vilniaus dūmaipaskyrus 2,6 ha sklypą. XIX a. pradžioje Vilniuje, kaip ir kituose Europos miestuose kapinės buvo uždaromos ir atidaromos už miesto. Reikėjo uždaryti ir senąsias bernardinų kapines, veikusias XV–XVIII a. tarp bernardinų bažnyčių: Šv. Pranciškaus bažnyčios, Šv. Onos bažnyčios ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios. Miesto valdžia vokiečių kongregacijai, vadovaujamai bernardinų vienuolių, naujoms kapinėms išskyrė žemės sklypą prie Polocko trakto ir Žvyro kalno. 1810 m.spalio 2 d. pradėta laidoti, o naujos kapinės pašventintos 1810 m spalio 14 d. Kapinių pašventinimui atminti pastatytas laikrodis, centre pastatyta mūrinė klasicistinė įsteigimo koplytėlė su paminkline lenta ir medine Nukryžiuotojo skulptūra.

1810–1812 m. pastatyti kolumbariumai; apie 1825 m. pradėta statyti koplyčia, kuri pašventinta 1827 m., jos požeminėse kriptose pradėta laidoti 1829 m. 1812 m. kapinės aptvertos mūrine tvora su dvišlaičiu raudonų čerpių stogeliu. 1820 m. pastatyti dekoruoti kukliais piliastrais pasibaigiančiais timpanais kaustytais trimis kryžiais klasicistiniai kapinių vartai. Prie vartų šliejasi varpinė su trimis varpais ^[2].

1850 m. bernardinai pradėjo siekti praplėsti kapines. 1860 m. miesto valdžia išskyrė vakarinei kapinių daliai papildomą sklypą. Jis buvo pašventintas 1861 m. spalio 21 d., to atminimui pastatytas medinis kryžius.

Antroje XX a. pusėje kapinės apleistos. Po 1945 m. nugriauti kolumbariumai, palaikai 1948 m. užkasti duobėse koplyčios kairiojoje pusėje. Nuo 1967 m. kapinėse beveik nebelaidojama.

Dalyvaujant dviem Lietuvos ir Lenkijos fondams vykdoma kapinių atstatymo programa. 2005 m. kovo 10 d. per Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio vizitą į Lietuvą Lenkijos prezidentas ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Bernardinų kapinėse atidengė lentą su įrašu, kad jie įsipareigoja globoti kapinių restauraciją.^[3].

2007 m. Vilniaus Rotušėje įvyko konferencija „Bernardinų kapinių atgimimas“, kurią organizavo Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas ir Lenkijos Respublikos Kovų ir Kančių Atminties Apsaugos taryba, remiant Kultūros paveldo departamentui prie LR Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Lenkijos institutui Vilniuje bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondui. Pranešimus skaitė I. Pajedaitė „Vilniaus Bernardinų kapinių istorijos šaltiniai“, K. Norkūnas „Antkapinių paminklų Bernardinų kapinėse restauravimas 2005–2007 metais“, E. V. Telksnienė „Bernardinų kapinių Vilniuje antkapinių paminklų tyrimai“, dr. D. Klajumienė „Iliuziškai tapytas Vilniaus Bernardinų kapinių koplyčios altorius: istoriniai duomenys, plastikos analizė, prielaidos restauracijai“. Konferencijai išleistas pranešimų tezių leidinėlis „NON OMNIS MORIAR“ su iliustracijomis.

Kapinėse palaidoti

Kapinėse palaidota daug garsių Vilniaus ir Lietuvos XIX–XX a. veikėjų:

• Leonas Borovskis (Leon Borowski, 1784–1846 m.) Vilniaus universiteto retorikos ir poezijos profesorius.
• Juzefas Čechavičius (Czechowicz, 1819–1888 m.), fotografas.
• Geleda Dzeržinskaja, (1849–1896 m.) Felikso Dzeržinskio motina.
• Stanislavas Fleris (Stanisław Fleury, 1861–1915 m.), dailininkas ir fotografas.
• Juozapas Jundzilas, Vilniaus universiteto profesorius, botanikas
• Stanislovas Bonifacas Jundzilas (Stanisław Bonifacy Jundziłł, 1761–1847 m.), Vilniaus universiteto profesorius, natūralistas ir pedagogas.
• Zofija Kadenacova (m. 1935 m. vasario 3 d.), Juzefo Pilsudskio sesuo.
• Vytautas Kairiūkštis (1890–1961 m.), dailininkas ir meno istorikas.
• Halina Kairiūkštytė-Jacinienė (1896–1984 m.)
• Maciejus Kažinskis (Maciej Każyński, 1767–1823 m.) aktorius, dainininkas, Vilniaus miesto teatro vadovas 1805–1816 metais, Sankt Peterburgo aktoriaus, daininko, operų autoriaus Viktoro Kažinskio bei Vilniaus aktoriaus Dyonizijaus Kažinskio tėvas.
• Johanas Andrius Lobenveinas (Joannes Andreas Loebenwein, 1758–1822 m.), Vilniaus universiteto rektorius, anatomijos ir biologijos profesorius.
• Włodzimierz Mazurkiewicz (1875-1927), inžinierius, lakūnas, keliautojas.
• Zakarijus Nemčevskis (Nemczewski, 1766–1820 m.), Vilniaus universiteto profesorius matematikas.
• Marijonas Vandalinas Steponas Broel-Pliateris (Marian Stefan Wandalin Plater-Broel; 1873–1951 m.) grafas, kolekcionierius, kultūros veikėjas.
• Antanas Ramonas (1946–1993 m.), rašytojas.
• Stanislovas Rosolovskis (Stanisław Rossołowski, 1797–1855 m.), medikas, poetas, vertėjas.
• Boleslovas Ruseckas (1824–1913 m.), dailininkas.
• Kanutas Ruseckas (Kanuty Rusiecki, 1801–1860 m.), dailininkas.
• Izidorius Veisas (Izydor Weiss, 1774–1821 m.), austrų kilmės dailininkas-raižytojas, knygų iliustratorius, Vilniaus Universiteto grafikos profesorius.
• Vladislovas Zagorskis (Władysław Zahorski, 1858–1927 m.), gydytojas, literatas, visuomeninis veikėjas.
• Jonas Zenkevičius (Jan Zienkiewicz, 1825–1888 m.), dalininkas, vyskupo Motiejaus Valančiaus ir Simono Daukanto portretų autorius.