Baltų vienybės diena/Baltu vienības diena(91Balti) Traditional Cache
Baltų vienybės diena/Baltu vienības diena(91Balti)
-
Difficulty:
-
-
Terrain:
-
Size: 
(small)
Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions
in our disclaimer.
[LT] Baltų vienybės dienai skirtas lobiukas padėtas Šatrijos kalne. Tai lobis pratęsiantis lobių ciklą "Balti", skirtą dviejų baltų tautų - latvių ir lietuvių draugystei , [LV] Baltu vienības dienu atzīmē, pieminot 1236. gada 22.septembra vēsturiskos notikumus, baltu tautām – lietuviešiem un zemgaļiem Saules kaujā sakaujot Zobenbrāļu ordeni.
Baltų vienybės diena (latv. Baltu vienības diena) – Lietuvos atmintina diena, valstybinė Latvijos šventė, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena. Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką. Bendrą genčių pavadinimą baltai, kaip mokslinį terminą, XIX a. viduryje pateikė vokiečių mokslininkas Georgas Neselmanas ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie Baltijos jūros. Baltų gentys: žiemgaliai, žemaičiai, sėliai, latgaliai, nalšėnai, skalviai, prūsai, jotvingiai, galindai ir kitos, buvo giminingos kalba, papročiais, religija, kultūra ir paliko žymų pėdsaką visoje Europos teritorijoje. Šiandienos baltų kalbomis, kurios yra vienos archajiškiausios indoeuropietiškoje šeimoje, pasaulyje tebekalba tik lietuviai ir latviai. Baltų vienybės simbolis – ugnis, uždegama aukščiausiose apylinkės kalvose ir piliakalniuose, prisimenant, kad baltų gentys signaliniais laužais įspėdavo viena kitą apie artėjantį priešą. Dar vienas, kad ir nedidelis, bet svarbus baltų vienybės dienos akcentas yra lobiuko padėjimas Šatrijos kalne. 
Šitas kalnas ne pats aukščiausias žemėje – yra ir aukštesnių. Bet nuo šito kalno gali apžvelgti labai tolimus mūsų pačių gintarinius akiračius. Ir todėl mums Šatrija – aukščiausias kalnas..." (Eduardas Mieželaitis „Šatrijos legenda", 1974) Šatrija - viena iš gražiausių Žemaitijos kalvų, apipinta padavimais, sena kaip ir visa Žemaičių žemė. Apie kalno pavadinimą vietiniai žmonės pasakoja: kartą ėjęs milžinas, prisipylęs kišenes žemės, ir pavargęs. Tada jis atsigulęs pailsėti ir užmigęs, o pelės jo kišenes pragraužusios. Milžinas atsibudęs, pamatęs kad jo kišenės kiauros, labai supykęs ir sušukęs: ,,Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!". Nuo to ir kilęs Šatrijos pavadinimas. Taip pat kalbama, jog Šatrija – mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimo vieta. Jos kažkada apipylusios žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią. Taip atsiradęs kalnas, o po kiek laiko, bažnyčiai ėmus pūti, jo viršus įlinkęs. Kalno apylinkės taip pat atmena čia siautusį legendinį ,,svieto lygintoją" - Tadą Blindą, savo veikla įgrįsusį ne tik vietos ponams, bet ir valstiečiams. Kalno aukštis – 228 m. virš jūros lygio. Nuo Šatrijos matai neaprėpiamai plačią ir šviesią kalvotą žemę – net plika akimi įžiūrimas už 35 km. stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai. 
[LV] 2000. gadā Lietuvas un Latvijas parlaments apstiprināja 22. septembri par Baltu vienības dienu. Baltu vienības dienā 18:46 Saule sasnied rudens ekvinokcijas punktu. Baltu ciltis kā zinātnisks termins radās 19. gs. vidū, un to ieviesa vācu zinātnieks Georgs Neselmans. Vārda izcelsme saistīta ar cilšu apdzīvoto reģionu pie Baltijas jūras. Baltu ciltīm: zemgaļiem, žemaišiem, sēļiem, latgaļiem, nalšēniem, skalvjiem, prūšiem, jātvingiem, galindiem, kuršiem un citām bija līdzīga valoda, paražas, reliģija, kultūra un tā atstāja savus pēdu nospiedumus Eiropas teritorijā. Mūsdienās baltu valodās, kuras ir vienas no arhaiskākajām indoeiropieši valodu saimē, runā tikai latvieši un lietuvieši. Baltu vienības simbols- uguns, kas iededzama augstākajos apkārtnes kalnos un pilskalnos, atceroties kā baltu ciltis agrāk nodeva informāciju par tuvojošos pretinieku. Vēl viens, kaut arī neliels, bet svarīgs baltu vienības dienas akcents ir slēpņa izvietošana Šatrijas kalnā. "Šis kalns nav aukstākais virs zemes- ir augstāki. Bet no šī kalna var aplūkot labi tālu mūsu pašu dzintara apvāršņus. Tāpēc mums Šatrija- augstākais kalns." (Eduardas Mieželaitis "Šatrijas leģenda", 1974) Šatrija- viens no skaistākajiem Žemaitijas kalniem, apvīts leģendām, kas tikpat senas kā Žemaišu zeme. Par kalna izvelsmi klīst leģenda: reiz gājis milzis, kuram bijušas pilnas kabatas ar zemi. Viņš noguris un apgūlies, bet aizmidzis. Pa to laiku peles izgrauzušas kabatās caurumus. Milzis piecēlies, pamanījis, ka kabatas cauras un pikti saucis:"Ak jūs, rezgales, ka došu jums ar kārti(liet. šatra)!" No tā arī cālies Šatrijas kalna nosaukums. Tā pat arī runā, ka Šatrija agrāk bijusi visu Žemaitijas raganu satikšanās vieta. Kādreiz kalna vietā stāvējusi baznīca. Tā arī radies kalns, laika gaitā baznīcai sapūstot un jumtam iegrūstot. Kalna apkārtne tā pat saistāma ar leģendāro taisnības cīnītāju Tadu Blindu, kas ietekmējis ne tikai vietējos, bet arī valstsvīrus. Kalna augstums 228 m vjl. No Šatrijas var redzēt var redzēt līdz pat 35 kilometru attālumā esošo Medvegaili. Tā pat agrāk esot bijuši redzami ziti Žemaitijas milži: Girdžūte, Moteraitis, Sprūde. Tā pat varēja redzēt Loke, Viekšnaļai, Upina, Gauļēnai, Užventis, Telšių katedru, bijušo Vārņu kungu semināru torni.
Additional Hints
(Decrypt)
cb 1-n cnxbcn/ gbc, haqre