Antalieptės tvenkinys (arba Antalieptės marios) telkšo Zarasų rajone, abipus plento Kaunas-Zarasai, į rytus nuo Antalieptės, 1,5 km į pietvakarius nuo Zarasų, Gražutės regioniniame parke. Suformuotas 1959 m. patvenkus Šventąją 211 km nuo žiočių (45 km nuo ištakų) Antalieptės hidroelektrinės (galia 2460 kW) reikmėms. Kraštovaizdžio draustinis.
Jėgainė kalnų tipo: marių vandenys daug aukščiau, į turbinas teka didžiuliais vamzdžiais.
Antalieptės tvenkinys antras pagal dydį Lietuvoje tvenkinys po Kauno marių. Plotas – 1911 ha. Didžiausias gylis 46 m., vidutinis gylis 7,2 m. Tūris – 12 mln. m³. Kranto linija 160 km ilgio, labai vingiuota, krantai sausi, apaugę pušynais. 75 salos. Iš jų didžiausios: Blėkiškių (37 ha), Šiukščių (30 ha), Skeldų (7 ha). Daug vandens paukščių.
Tvenkinys apsėmė 26 ežerus, kai kurių ežerų vandens lygis pakilo keletą metrų, todėl dauguma jų susijungė į bendrą tvenkinį ir tik kai kurių išliko atskiri nuo tvenkinio krantai (Uolys, Lydekis, Sniegiškis).
Išnykę ar pakitę ežerai:
- Dusetas – 390 ha
- Diegis – 89 ha
- Jūžintas – 79 ha
- Uolys – 60 ha
- Abisavas – 49 ha
- Zazubras – 40 ha
- Salakas – 36 ha
- Armelis – 22 ha
- Skrindelis – 20 ha
- Liminas – 8 ha
- Limenis – 7 ha
- Liminėlis – 5 ha
- Grabelis – 5 ha
- Kaušys – 5 ha
- Aikuotas – 5 ha
- Demenas – 5 ha
- Sniegiškis – 5 ha
- Galminių ežeras – 5 ha
- Dubužis – 5 ha
- Lydekis – 3 ha
- Kanapelkis – 2 ha
- 5 neįvardinti mažesni ežerėliai