Istorija
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. spalio 25 d. įsakymu sudarė darbo grupę „Dėl I Pasaulinio karo kapinių Karmėlavos sen.“ Jos nariai paveldosaugininkai surinko istorinę medžiagą, Karmėlavos seniūnas H.Petrusevičius pristatė 1925 m. dokumentus ir patikslino kapinių vietą ortografinėje medžiagoje. Nustatyta, kad kapinės įsiterpusios į privatų žemės sklypą. Abipusiu susitarimu tarp savivaldybės ir sklypo savininko buvo nutarta maždaug 2 arų plote atlikti menkaverčių krūmų pašalinimo, medžių kirtimo ir genėjimo, žemės paviršiaus lyginimo, žolinės dangos suformavimo darbus. Kauno rajono savivaldybės ir visuomeninės organizacijos „Karo paveldo institutas“ rūpesčiu buvo ištirta sklypo teritorija, padaryti būtini kadastriniai matavimai ir jų teisinė registracija.
Kapinių atidarymas
Karių kapinių teritoriją prie nedidelio miškelio, skiriančio nuo judraus kelio, žymi pastatyti riboženkliai ir informacinės rodyklės. Taip pat suremontuotas paminklas, restauruotas paminklinis akmuo, karių antkapiai, įrengti trinkelių takai.
Karių kapinėse palaidoti 60–70 žuvusių Rusijos kariuomenės 124-osios pėstininkų divizijos 495-ojo Kauno pėstininkų pulko karių, kilusių iš dabartinės Vakarų Lietuvos teritorijos, taip pat 34 žuvę Vokietijos kariai. Tarp palaidotųjų – ir mūšio dėl Kauno tvirtovės aukos. Šios kapinės – vietinės reikšmės istorijos paminklas. Pagrindinis akcentas – išlikęs originalus betoninis trijų kryžių stogastulpis su užrašu „1915 m.", kuris buvo pastatytas dar 1920 m. Centrinis kryžius yra stačiatikių, dešinėje – liuteronų, kairėje, spėjama, – totorių (anksčiau ant jo yra buvęs pavaizduotas pusmėnulis). Tai liudija, jog čia yra palaidota ne vienos tautybės ir skirtingų tikėjimų žmonių. Ateityje planuojama kapines įtraukti į kuriamą Kauno turistinį karo paveldo objektų maršrutą.
